Get Adobe Flash player

MEP 1 (16) virselis

Mokslas ir edukaciniai procesai, Nr. 1 (16), 2013
ISSN 2345-0681
Kaina – 50 Lt (14,48 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10007.
Pastaba: straipsnius galima įsigyti ir atskirai. Daugiau informacijos prie straipsnių aprašymo.

TURINYS

ARTŪRAS AKELAITIS, VIDA VOLBEKIENĖ, ŠARŪNAS ŠNIRAS

SĄVEIKA TARP 11 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO BENDROSIOS APIMTIES IR OPTIMISTINIO MĄSTYMO BŪDO
RELATIONSHIP BETWEEN THE OVERALL SCOPE OF PHYSICAL ACTIVITY OF 11 – 12th GRADE PUPILS AND OPTIMISTIC WAY OF THINKING

5 psl.
LAURAS JOKŪBPREIKŠAS, REMIGIJUS BUBNYS

PAAUGLIŲ MOKYKLOS BAIMĖS IR ELGESIO BEI EMOCINIŲ SUNKUMŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS
CONNECTIONS AMONG TEENAGER`S ANXIETY ABOUT SCHOOL AND BEHAVIOURAL AND EMOTIONAL PROBLEMS

12 psl.
IRENA LELIŪGIENĖ, SIMONA MAČIULSKAITĖ

LYDERYSTĖS RAIŠKOS SOCIOEDUKACINIAI ASPEKTAI: „X“ BENDRUOMENĖS ATVEJIS
SOCIAL EDUCATIONAL ASPECTS OF LEADERSHIP MANIFESTATION IN THE COMMUNITY: „X“ COMMUNITY CASE

21 psl.

VIDA GUDŽINSKIENĖ, ŽIVILĖ BARKAUSKAITĖ LUKŠIENĖ

NUTEISTŲJŲ VAIKINŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ SUBJEKTYVUS VERTINIMAS IR JŲ POŽIŪRIS Į SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMĄ PATAISOS NAMUOSE
SUBJECTIVE EVALUATION OF DEVELOPMENT OF YOUNG MALE CONVICTS’ SOCIAL SKILLS AND THEIR ATTITUDE TOWARDS DEVELOPMENT OF SOCIAL SKILLS IN CORRECTIONAL FACILITY

31 psl.

NIDA KVEDARAITĖ, RENATA ŽVIRELIENĖ, AUŠRA REPEČKIENĖ, RASA GLINSKIENĖ

AKADEMINIO JAUNIMO JUDUMAS DARBO TIKSLAIS
EMPLOYMENT MOBILITY OF HIGHER SCHOOL STUDENTS

39 psl.
INFORMACIJA APIE AUTORIUS 48 psl.

SĄVEIKA TARP 11 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ FIZINIO AKTYVUMO BENDROSIOS APIMTIES IR OPTIMISTINIO MĄSTYMO BŪDOARTŪRAS AKELAITIS, VIDA VOLBEKIENĖ, ŠARŪNAS ŠNIRAS, (p. 5 – 11)

Raktiniai žodžiai: fizinis aktyvumas, optimistinis mąstymo būdas, vyresnių klasių mokiniai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas – 10002.

Straipsnio santrauka

Šio tyrimo tikslas: nustatyti sąveiką tarp 11 – 12 klasių mokinių fizinio aktyvumo bendrosios apimties ir optimistinio mąstymo būdo.
Tyrimo hipotezė: fiziškai aktyvių mokinių mąstymo būdas yra labiau optimistinis nei fiziškai pasyvių.
Tyrimo metu taikyti tokie apklausos tyrimo metodai: Dember optimistinio mąstymo būdo klausimynas ir fizinio aktyumo anketa (IPAQ). 11 – 12 klasių mokinių fizinis aktyvumas nustatytas pagal modifikuotą tarptautinio fizinio aktyvumo (IPAQ) anketos trumpąją formą. Anketą sudaro keturios dalys, pagal kurias buvo nustatytas fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnumas dienomis per savaitę, bei trukmė minutėmis per vieną dieną (registruojama trukmė — ilgesnė nei 10 min. vienu metu) ir sėdėjimo trukmė per savaitę. Respondentų skirtingo intensyvumo fizinio aktyvumo apimtis per savaitę nustatyta MET’omis. Vadovaujantis rekomendacijomis visi respondentai pagal bendrąją fizinio aktyvumo apimtį buvo suskirstyti į didelio, vidutinio ir mažo fizinio aktyvumo grupes.
Optimistiniui mąstymo būdui vertinti buvo taikomas Dember et al., (1989) klausimynas. Tiriamiesiams buvo pateikti 56 teiginiai, kurie buvo vertinami 4 balų Likerto skale. Šiame tyrime skalės patikimumas yra pakankamas: optimistinio mąstymo būdo Cronbach‘o alfa – 0,789. Sąveika tarp kintamųjų vertinome ranginės koreliacijos koeficientu (Kendall tau – c). Tiriamąją imtį sudarė 100 vyresnių klasių (11 – 12 kl.) mokiniai.
Nustatyta, kad 11 – 12 klasių mokinių didelio fizinio aktyvumo apimtis yra 3654 ± 714, vidutinio – 1947 ± 399, mažo – 731 ± 387  MET’os/sav. Atskleista, kad didžiausia tiriamųjų dalis buvo mažo fizinio aktyvumo grupėje (46 proc.), o mažiausia – didelio fizinio aktyvumo grupėje (16 proc.).
Analizuojant sąsajas tarp 11 – 12 klasių mokinių fizinio aktyvumo ir optimistinio mąstymo būdo, buvo nustatyta, kad didėjant fizinio aktyvumo apimčiai, mokinių mąstymo būdas yra labiau optimistinis (p < 0,05).

PAAUGLIŲ MOKYKLOS BAIMĖS IR ELGESIO BEI EMOCINIŲ SUNKUMŲ TARPUSAVIO SĄSAJOS, LAURAS JOKŪBPREIKŠAS, REMIGIJUS BUBNYS, (p. 12 – 20).

Raktiniai žodžiai: paaugliai, mokyklos baimė, elgesio bei emociniai sunkumai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10003.

Straipsnio santrauka

Šiame straipsnyje nagrinėjamos paauglių mokyklos baimės ir elgesio bei emocinių sunkumų tarpusavio sąsajos. Tyrimo probleminis klausimas: kokios egzistuoja tarpusavio sąsajos tarp paauglių patiriamų baimių mokykloje ir jų elgesio bei emocinių sunkumų? Tyrimo objektas: mokyklos baimės apraiškų bei elgesio ir emocinių sunkumų sąsajos. Tyrimo tikslas: atskleisti ir išanalizuoti paauglių mokyklos baimės ir elgesio / emocinių sunkumų tarpusavio sąsajas. Naudojant Detlef H. Rost, Franz J. Schermer „Diferencijuotą mokyklos baimės aprašą“ (1998) bei R. Goodman Galių ir sunkumų klausimyną  (1997), buvo apklausti 126 mokiniai, iš jų 69 merginų ir 57 vaikinų. Tyrimas buvo atliekamas 2012 metais.  Gauti rezultatai parodė, jog jaunuoliai, dažniau ir intensyviau išgyvenantys baimę, baimės įveikai naudojantys neefektyvias strategijas ir  baimės pojūtį stiprinantys įsivaizduojamu bejėgiškumu pasižymi didesniais elgesio ir emociniais sunkumais. Hiperaktyvumu pasižymintiems jaunuoliams būdingos intensyvesnės baimės apraiškos. Emocinių sunkumų turintys jaunuoliai intensyviau išgyvena mokyklinę baimę, daugiau situacijų provokuoja jų baimę, o jų baimė įtvirtinama dažnai galvojant apie nepasisekusias atsiskaitymo situacijas, neigiamus egzaminų padarinius. Jaunuoliai, pasižymintys didesniu socialumu dažniau naudoja efektyvią baimės įveiką pasitelkiant produktyvią veiklą ir rečiau atsipalaidavimo technikas bei situacijos kontrolę, pasitelkiant išsisukinėjimą ir sukčiavimą. Kognityviniai baimę provokuojantys veiksniai kartu su emocinėmis baimės apraiškomis ir vidiniu baimės įtvirtinimu  prognozuoja bendrus elgesio ir emocinius sunkumus. Merginoms labiau būdingos emocinės bei kognityvinės baimės apraiškos nei vaikinams. Sėkminga baimės įveika siejasi su labiau pasireiškiančiais socialumo rodikliais. Rezultatai rodo, jog kuo paaugliai daugiau laiko praleidžia ruošdami namų darbus, tai baimės metu jiems būdinga grėsmės kontrolė produktyvia darbine elgsena. paaugliams siekiantiems įgyti išsilavinimo  mažiau būdinga mokyklos provokuojančių socialinių veiksnių baimė. Tačiau išsilavinimo siekimas nuspėja labiau pasireiškiančias kognityvinės baimės apraiškas, kuomet pamiršta išmoktas žinias arba nesupranta tai, kas yra sakoma.

LYDERYSTĖS RAIŠKOS SOCIOEDUKACINIAI ASPEKTAI: „X“ BENDRUOMENĖS ATVEJIS, IRENA LELIŪGIENĖ, SIMONA MAČIULSKAITĖ, (p. 21 – 30).

Raktiniai žodžiai: lyderis, lyderystė, bendruomenė, socioedukacinė veikla.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10004.

Straipsnio santrauka

Šiame straipsnyje teoriniu ir empiriniu aspektu analizuojami lyderystės raiškos socioedukaciniai aspektai. Tema nauja, Lietuvoje mažai nagrinėta, taigi šiame straipsnyje bus siekiama atsakyti į klausimą, kokiais socioedukaciniais aspektais pasireiškia lyderystė bendruomenėje bei kokios savybės ir gebėjimai yra svarbūs bendruomenės lyderiui. Teorinėje straipsnio dalyje aptariamas lyderystės reiškinys, bendruomenės lyderio veiklos ypatumai. Pristatomi lyderystės raiškos socioedukacinių aspektų „X“ bendruomenėje empirinio tyrimo rezultatai. Straipsnyje aprašomi kiekybinio ir kokybinio tyrimo rezultatai, kurio metu buvo tiriami „X“ bendruomenės lyderystės socioedukaciniai aspektai bei savybės ir gebėjimai, svarbūs bendruomenės lyderiui.

NUTEISTŲJŲ VAIKINŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ SUBJEKTYVUS VERTINIMAS IR JŲ POŽIŪRIS Į SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ UGDYMĄ PATAISOS NAMUOSE, VIDA GUDŽINSKIENĖ, ŽIVILĖ BARKAUSKAITĖ LUKŠIENĖ, (p. 31 – 38).

Raktiniai žodžiai: nepilnamečiai, atliekantys bausmę, socialiniai įgūdžiai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10005.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje analizuojami nuteistų vaikinų socialinių įgūdžių subjektyvus vertinimas ir jų požiūris į socialinių įgūdžių ugdymą pataisos namuose. Tyrimo problemą sąlygoja tai, jog nepilnamečiai, esantys tardymo izoliatoriuje ir atliekantys bausmę pataisos namuose, stokoja socialinių įgūdžių, dauguma jų yra augę nepilnose, nedarniose šeimose, kuriose jaučiamas socialinių įgūdžių trūkumas, dažnai tokios šeimos gyvena asocialų gyvenimą, tad nepilnamečių, augusių tokiose šeimose, nuostatos gyventi socialų gyvenimą, atlikus bausmę, yra silpnai išreikštos. Todėl svarbu yra ištirti nepilnamečių, atliekančių bausmes socialinių įgūdžių subjektyvų vertinimą ir požiūrį į šių įgūdžių ugdymą pataisos namuose ir, remiantis gautais tyrimo rezultatais, padėti nuteistiesiems išsikelti pozityvaus gyvenimo tikslus bei padėti įgyti tuos socialinius įgūdžius, kurių nepilnamečiai stokoja. Tyrimas atliktas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2011 m. sausio – kovo mėn. Išdalinus anketas tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir pildymo instrukcija bei garantuotas konfidencialumas. Tyrimo metu buvo išdalinta 120 anketų, tinkamai užpildytos gautos 102 anketos, kurios ir įtrauktos į tyrimą, siekiant užtikrinti tikslesnius mokslinio tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad nepilnamečiai, atliekantys bausmę pataisos namuose pozityviai vertina socialinių įgūdžių ugdymą laisvės atėmimo vietose, jie įžvelgia socialinių įgūdžių turėjimo privalumus, pripažįsta, kad socialiniai įgūdžių turėjimas padeda bendrauti ir užmegzti ryšį, objektyviai vertinti save ir kitus, konstruktyviai spręsti konfliktus, priimti sprendimus, tačiau nepakankamai vertina, kad socialiniai įgūdžiai padeda reikšti jausmus. Akcentuojama, kad pataisos namuose nepilnamečiai įgijo tokius įgūdžius kaip: bendrauti, išklausyti kitą, geriau suprasti kitus, ramiai reaguoti į konfliktą, tvarkytis buityje, gaminti valgyti. Jie supranta ir pripažįsta, kad socialiniai įgūdžiai padeda jiems sutarti tiek su pataisos namų administracija, tiek ir su bendraamžiais. Beveik pusė tiriamųjų pažymėjo, kad pataisos namuose jie pažeidinėja taisykles; daugiau nei pusė (59,8 proc.) subjektyviai vertindami savo agresyvumą iki teistumo ir jau atliekant bausmę, save vertino kaip mažiau agresyvų tyrimo metu nei iki patekimo į pataisos namus. Beveik ketvirtadalis save vertino kaip labiau agresyvius, nors tiriamieji gerai supranta, kokius socialinius įgūdžius reikėtų ugdyti agresyviems paaugliams. Tyrimu nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bausmes atliekantiems vaikinams vykdomos programos pasitarnauja jų socialinių įgūdžių įgijimui. Tačiau beveik dešimtadalis nepilnamečių, atliekančių bausmę pataisos namuose, neturi nusiteikimo socialiai gyventi; jie pažymėjo, kad nenori įgyti socialinių įgūdžių, nes jiems to nereikia. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, kad nepilnamečių pataisos namuose vykdomas korekcinis elgesio, santykių, vertybių atstatymas suteikia galimybę nepilnamečiams įgyti socialinių įgūdžių, ugdo nepilnamečių sampratą apie gyvenimą teisinėje visuomenėje.

AKADEMINIO JAUNIMO JUDUMAS DARBO TIKSLAIS, NIDA KVEDARAITĖ, RENATA ŽVIRELIENĖ, AUŠRA REPEČKIENĖ, RASA GLINSKIENĖ, (p. 39 – 47).

Raktiniai žodžiai: akademinis jaunimas, judumas darbo tikslais, judumo darbo tikslais motyvai, darbo rinka.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10006.

Straipsnio santrauka

Finansinės ir ekonominės krizės metu sąlygota jaunimo nedarbo problema suponuoja gilintis į jaunimo judumą darbo tikslais, kuris itin akcentuojamas Europos Sąjungos (ES) pavyzdinėje iniciatyvoje „Judus jaunimas“. ES sąvoka „judumas“ jaunimo kontekste reiškia persikėlimą į kitą šalį studijuoti, mokytis ar dirbti. Straipsnyje koncentruojamasi į akademinio jaunimo judumą darbo tikslais, kuris interpretuojamas kaip studijuojančiojo aukštojoje mokykloje perėjimas iš nedarbo į užimtumą, judumas skirtingų šalių/Lietuvos regionų darbo rinkose ir darbo santykių viduje (keičiant darbo statusą ir pareigas).
Siekiant ištirti akademinio jaunimo judumo darbo tikslais patirtį tarptautinėje ir nacionalinėje darbo rinkoje, remiamasi socialinio mobilumo, žmogiškojo kapitalo, darbo paieškos ir segmentavimo teorijomis, kurios sudaro tyrimo metodologinį pagrindą. Pasirinktas duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa ir parengtas apklausos instrumentas – klausimynas, apimantis tris tyrimo diagnostinius blokus: judumą tarptautinėje ir nacionalinėje darbo rinkoje bei socio-demografines charakteristikas. Tyrimo tikslinė grupė – Lietuvos aukštųjų mokyklų baigiamųjų kursų studentai. Imties dydis – 1014 studentų.
Akademinio jaunimo judumo darbo tikslais tarptautinėje ir nacionalinėje darbo rinkoje tyrimas atskleidė, jog Lietuvos akademinis jaunimas yra pakankamai judus. Darbo tikslais daugiausia juda pirmos pakopos studentai, kurių judėjimo kryptys yra ekonomiškai stiprios Europos šalys (Jungtinė Karalystė, Danija, Vokietija, Norvegija) ir konkurencingi Lietuvos regionų miestai (Vilnius, Klaipėda ir Kaunas). Į užsienio šalis akademinis jaunimas dažniausiai išvyksta trumpam laikui ir dirba nekvalifikuotą darbą. Nors studentai užsienio šalyse dirbo daugiausia nekvalifikuotą darbą, tačiau darbo užmokesčiu jie buvo labiau patenkinti nei tie, kurie Lietuvoje dirbo labiau kvalifikuotą darbą ir turėjo didesnes karjeros galimybes. Kadangi studentai yra „racionalūs subjektai“, siekiantys gauti kuo didesnės naudos, juos judėti labiausiai motyvuoja karjeros perspektyvos ir galimybė įsidarbinti pagal profesiją.

Naujienų kalendorius
2024 m. lapkričio mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930