Get Adobe Flash player
MEP 2 (17), 2013

Mokslas ir edukaciniai procesai, Nr. 2 (17), 2013
ISSN 2345-0681
Kaina – 50 Lt (14,48 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10008.
Pastaba: straipsnius galima įsigyti ir atskirai. Daugiau informacijos prie straipsnių aprašymo.

TURINYS

VITALIJA  BERTULIENĖ

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROCESE ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ  VERTINIMAS ABSOLVENTŲ POŽIŪRIU
SOCIAL WORK STUDY PROCESS COMPETENCIES ASSESSMENT GRADUATES

5 psl.
IRENA LELIŪGIENĖ, RAMINTA GAILEVIČIŪTĖ, ANGELĖ BAJORIENĖ

EDUKACINĖS KULTŪRINĖS VEIKLOS GLOBOS NAMŲ GYVENTOJAMS ORGANIZAVIMAS
ORGANIZATION OF EDUCATIONAL CULTURAL ACTIVITY IN FOSTER HOME

14 psl.
REMIGIJUS KINDERIS, GIEDRIUS JUCEVIČIUS

KOMPLEMENTARUMAS KAIP VERSLO MODELIŲ BENDRADARBIAVIMO RAIŠKOS PAGRINDAS
COMPLEMENTARITY AS A BASE FOR EXPRESSION OF BUSINESS MODELS COOPERATION

28 psl.
VILJARAS REIGAS, MILDA MARTIŠIŪTĖ

PROFESINIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ PAPLITIMAS DARBO APLINKOJE: GROŽIO PASLAUGŲ SPECIALISTŲ VERTINIMAS
PREVALENCE OF OCCUPATIONAL DISEASE RISK FACTORS IN WORKING ENVIRONMENT: BEAUTY SERVICES SPECIALISTS’ ASSESSMENT

36 psl.
INGA TAMOSINAITĖ

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS KOKYBĖ ABSOLVENTŲ VERTINIMU
SOCIAL WORK STUDIES PROGRAM QUALITY ASSESSMENT BY GRADUATES

43 psl.
INFORMACIJA APIE AUTORIUS 50 psl.

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROCESE ĮGYTŲ KOMPETENCIJŲ  VERTINIMAS ABSOLVENTŲ POŽIŪRIU, VITALIJA  BERTULIENĖ, (p. 5 – 13)

Raktiniai žodžiai: socialinis darbas, studijos, absolventai, kompetencija, gebėjimai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10009.

Straipsnio santrauka

Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų rengimo proceso, studijų organizavimo trūkumus bei tobulinimo galimybes absolventų vertinimu. Tyrimo tikslui pasiekti keliami uždaviniai: Nustatyti gebėjimų ir įgūdžių svarbą profesinei veiklai absolventų vertinimu, išsiaiškinti kokių profesinei veiklai žinių ir gebėjimų stokoja parengti specialistai, atskleisti socialinio darbo studijų programos tobulinimo galimybes absolventų vertinimu.
Tyrimo metodai: anketinė apklausa raštu, statistinė tyrimo duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 160 Šiaulių valstybinėje kolegijoje, socialinio darbo studijų programą baigusių studentų. Anketos internetinė nuoroda (http://anketos.svako.lt/2117/) ir elektroninė anketos versija išsiųsta elektroniniu paštu absolventams baigusiems socialinio darbo studijų programą nuo 2007 m. iki 2011 m. 78 respondentai anketas užpildė elektronine forma, kita dalis anketų išdalintos popieriniame variante. Gautų atsakymų apdorojimui buvo naudojama statistinių duomenų apdorojimo programa SPSS (duomenys apdoroti taikant aprašomąją statistiką (vidurkiai, procentai), diagramos parengtos naudojant Microsoft Office Excel 2010.
Tyrimu nustatyta, kad daugumai socialinio darbo studijų programos abiturientų savo profesinei veiklai žinių ir gebėjimų, įgytų Kolegijoje, pakanka. Absolventai svarbiausiais profesinėje veikloje įvardijo šiuos dalykinius gebėjimus: užmegzti ir palaikyti abipusio pasitikėjimo santykį su klientu, bendrauti su klientu jo suvokimo lygmeniu bei įvairių socialinio darbo metodų išmanymas ir gebėjimas juos taikyti. Gebėjimai organizuoti, planuoti, priimti sprendimus, spręsti problemas bei tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai išskiriami kaip reikšmingiausi profesinėje veikloje iš bendrųjų gebėjimų ir įgūdžių. Absolventams pradėjus profesinę veiklą pritrūko savanoriškos veiklos vadybinių, socialinių programų ir projektų valdymo, vaikų teisių ir socialinės gerovės užtikrinimo, socialinio konsultavimo ir krizių valdymo gebėjimų, taip pat trūksta dokumentų valdymo, organizacinės elgsenos, socialinės paramos sistemos, socialinės apsaugos ir darbo teisės, tarpkultūrinių skirtumų ir bendravimo, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo žinių
Tyrimas atskleidė, kad  į socialinio darbo studijų programą reikėtų įtraukti šiuos dalykus: socialinės apsaugos ir darbo teisę, organizacinę elgseną ir dokumentų valdymą, žmogaus teises ir socialinį teisingumą bei tarpkultūrinius skirtumus ir komunikaciją. Absolventų nuomone baigiamųjų kursų studentus reikėtų labiau informuoti apie įsidarbinimo galimybes ir potencialias laisvas darbo vietas, reikėtų įvesti absolventų paskyrimo į darbą sistemą, bei mokymo turinį derinti su darbdaviais.

EDUKACINĖS KULTŪRINĖS VEIKLOS GLOBOS NAMŲ GYVENTOJAMS ORGANIZAVIMAS, IRENA LELIŪGIENĖ, RAMINTA GAILEVIČIŪTĖ, ANGELĖ BAJORIENĖ(p. 14 - 27).

Raktiniai žodžiai: edukacinė kultūrinė veikla, socialiniai darbuotojai, senyvo amžiaus asmenys, veiklos organizavimas, globos institucija, senelių namai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10010.

Straipsnio santrauka

Pagyvenusio amžiaus žmonių globos institucijos šių laikų kontekste imamos traktuoti ne tik kaip pagrindinių socialinių paslaugų tiekėjos, čia vis dažniau akcentuojama sociokultūrinių ir edukacinių paslaugų reišmė. Edukacinės, kultūrinės veiklos organizavimas sietinas su individo galimybe tenkinti savo poreikius ir polinkius senatvės laikotarpiu, padėti pagyvenusiems žmonėms prisitaikyti prie juos supančios aplinkos, įtakoti jų psichologinės būklės pagerėjimą. Edukacinė, kultūrinė veikla globos institucijoje vykdoma ten dirbančių socialinių darbuotojų, kurie tokioje įstaigoje tampa šių veiklų pagrindiniais iniciatoriais ir organizatoriais. Kadangi edukacinės kultūrinės veiklos organizavimas globos institucijose dar nėra plačiai tyrinėtas, ypatingai Lietuvos kontekste, todėl pasirinkta tema yra aktuali ir reikalauja gilesnės analizės siekiant atsakyti į klausimus: 1) kokiomis charakteristikomis ir ypatumais pasižymi globos institucijų gyventojų edukacinė kultūrinė veikla ir jos organizavimas?; 2) kokie veiksniai lemia edukacinės kultūrinės veiklos organizavimo poreikį globos namų gyventojams?; 3) koks globos įstaigos socialinio darbuotojo vaidmuo kultūrinių edukacinių veiklų organizavimo kontekste? Tyrimo tikslu siekiama išryškinti edukacinės kultūrinės globos namų gyventojų veiklos organizavimą. Tyrimo uždaviniai: 1) teoriškai palyginti edukacinės ir kultūrinės globos namų gyventojų veiklos organizavimo charakteristikas; 2) pateikti edukacinės ir kultūrinės globos namų gyventojų veiklos organizavimo tyrimo rezultatus.
Apibendrinant tyrimo rezultatus darytina išvada, jog edukacinės kultūrinės veiklos organizavimą globos namuose lemia tokie veiksniai, kaip gyventojų sveikata, poreikiai, užimtumo skatinimas, veiklos organizatorių iniciatyva, kūrybiškumas, jų asmeninės savybės, globos įstaigos socialinių partnerių buvimas. Socialiniai darbuotojai, būdami pagrindiniais edukacinės kultūrinės veiklos organizatoriais užtikrina paslaugų kokybę, bendradarbiaudami su kitomis panašią veiklą inicijuojančiomis organizacijomis. Tokios veiklos organizavimas pasireiškia per veiklų įvairialypiškumą, dažnumą, tenkinant globos namų gyventojų poreikius ir sudarant galimybes dalyvauti įvairaus pobūdžio renginiuose: koncertuose, paskaitose, disputuose ir kitą kultūrinę ir edukacinę veiklą skatinačiuose renginiuose. Tiek socialinių darbuotojų, tiek globos namų gyventojų teigimu, globos įstaigoje organizuojama edukacinė kultūrinė veikla yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių kokybišką ir pilnavertį pagyvenusių žmonių gyvenimą senatvės laiku gyvenant globos institucijoje. Tokia tendencija, pasak autorių,  ryškiausiai pastebima globos namų gyventojų fizinės ir psichinės būklės progrese: nuotaikų ir elgesio kaitoje. Globos institucijos šių laikų kontekste teoriškai orientuotos į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės klausimus, įstaigoje gyvenančių gyventojų poreikius, sveikatos būklę, jų užimtumo skatinimą ir aktyvinimą, psichologinės savijautos gerinimą. Tuo tarpu tiek edukacinė, tiek kultūrinė veikla svarbi tampa praktiniu požiūriu, kur pagrindinis aspektas – bendras šių veiklų turinys: savitarpio mokymasis, vertybių palaikymas, suaugusiųjų švietimas, bendri kultūriniai interesai ir pačių gyventojų noras būti aktyviais. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog X globos namuose vykdoma edukacinė kultūrinė veikla pasižymi plačiu siūlomų paslaugų spektru ir dažnumu. Šios veiklos organizavimas vyksta tiriant gyventojų poreikius, vedant individualius veiklos planus, atsižvelgiant į psichologinę pagyvenusių žmonių sveikatą.

KOMPLEMENTARUMAS KAIP VERSLO MODELIŲ BENDRADARBIAVIMO RAIŠKOS PAGRINDAS, REMIGIJUS KINDERIS, GIEDRIUS JUCEVIČIUS, (p. 28 - 35).

Raktiniai žodžiai: komplementarumas, verslo modelis, verslo modelių komplementarumas.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10011.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje analizuojamas verslo modelio apibrėžimas, struktūra, atskleidžiami ryšių tarp organizacijų ir jų verslo modelių atsiradimo teoriniai aspektai bei komplementarumo ir verslo modelio komplementarumo apibrėžčių aiškinimas.
Įvade pateikiama mokslinė problema: kaip verslo modelių, ryšių tarp organizacijų ir komplementarumo teorijos atskleidžia verslo modelių komplementarumo fenomeną? Išskirtas tyrimo tikslas – teoriniu aspektu atskleisti komplementarumą kaip verslo modelių bendradarbiavimo raišką. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: atskleisti verslo modelio sąvoką ir struktūrą; išanalizuoti ryšių tarp organizacijų ir jų verslo modelių atsiradimo teorinius aspektus; pateikti komplementarumo ir verslo modelio komplementarumo apibrėžtis. Pateikti tyrimo metodai, kuriais siekiama atskleisti straipsnio temą: sisteminė mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė.
Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama verslo modelio sąvoka ir struktūra.  Antroje straipsnio dalyje atskleidžiami ryšių tarp organizacijų ir jų verslo modelių atsiradimo teoriniai aspektai. Trečioje straipsnio dalyje ypatingas dėmesys skiriamas komplementarumui, jo sąvokos aiškinimui bei verslo modelių komplementarumo apibrėžčiai.
Straipsnio pabaigoje, panaudojus sisteminę analizę,  pateikiamos teorinės įžvalgos verslo modelių bendradarbiavimo raiškos tema: 1. Verslo modelio tyrinėjimų raidos analizė rodo, jog nėra bendrai sutarto ir visuotinai priimto verslo modelio apibrėžimo, todėl į verslo modelius siūloma žiūrėti kaip į daugybės elementų grandinės struktūrą, turinčią bendrą “temą“ir padedančią padidinti įmonės sukuriamą vertę vartotojui. Verslo modelio struktūra yra kompleksinė ir paprastai sudaryta iš šių elementų: vertės pasiūlymo, vartotojų segmento, kanalų, ryšių palaikymo, partnerystės, pagrindinių išteklių pagrindinės veiklos, kaštų struktūros ir pajamų srautų. Taigi, pats verslo modelis – tarsi vertės apibūdinimas, kurią įmonė siūlo vienam ar keliems vartotojų segmentams, priimant verslo dizaino sprendimus, sukuriant partnerių tinklus, palaikant ryšius ir pelno generavimą. 2.  Mokslinėje literatūroje anglų kalba užtinkama keletas sąvokų, reiškiančių verslo modelių bendradarbiavimą: cooperative business models, co-creation business models, coodevelopment bussiness models Visas šias sąvokas vienija vienas aspektas – skirtingų verslo modelių abipusio bendradarbiavimo siekis, norint įgyvendinti savus verslo tikslus. Teorinės traktuotės, kuriomis aiškinama, kodėl organizacijos ar jų verslo modeliai sukuria tarpusavio ryšius: sandorių kaštų ekonomija, ištekliais paremta priklausomybė, strateginis pasirinkimas, institucinė priklausomybė. Norint paaiškinti, kodėl įmonės siekia sąmoningai ar nesąmoningai užmegzti ryšius, išskiriamos dvi priežastys: ryšių plėtojimas ir įmonių poreikis prieiti prie kitų įmonių išteklių. Bendros vertės kūrimas kaip verslo modelis evoliucionuoja įmonių socialinės atsakomybės ir verslo tvarumo pagrindu ir vertinamas kaip naujų galimybių atvėrimo verslui koncepcija. 3. Komplementarumas suprantamas kaip įmonių bendradarbiavimo ir galimybių derinimo logika, norint sukurti didesnę naudą ar vertę visoms verslo procese dalyvaujančioms pusėms. Tai veiklų sujungimas dėl bendro naujo galimo rezultato, kurio nepasiektų veikdamos įmonės atskirai dėl kompetencijos trūkumo, išteklių stokos ir kt. Verslo modelių komplementarumas gali būti apibrėžiama kaip padidintos vertės kūrimo sistema, veikiama tam tikros verslo sistemos aplinkos veiksnių, apimanti tarpusavio santykių ir ryšių tarp verslo modelių ir jų elementų derinimo logikos visumą, kurių sąveika gali sukurti atitinkamos formos organizacinius darinius ar jų grupes (aljansus, klasterius ir kt.).

 

PROFESINIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ PAPLITIMAS DARBO APLINKOJE: GROŽIO PASLAUGŲ SPECIALISTŲ VERTINIMAS, VILJARAS REIGAS, MILDA MARTIŠIŪTĖ(p. 36 - 42).

Raktiniai žodžiai: profesinė liga, kosmetologai, profesinės ligos paplitimas.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10012.

Straipsnio santrauka

Tyrimo tikslas – įvertinti grožio paslaugas teikiančių specialistų nuomonę apie profesinių ligų rizikos veiksnių paplitimą darbo aplinkoje. Tyrime, kuriam atlikti buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas – anketinė anoniminė apklausa, dalyvavo Klaipėdos miesto kosmetologijos paslaugas teikiantys darbuotojai, atrinkti atsitiktinės atrankos būdu 2013 metais. Tyrimo metu buvo vertinama grožio paslaugas teikiančių specialistų nuomonė apie jų darbo aplinkoje paplitusius profesinės rizikos veiksnius. Kiekvienoje darbo vietoje privaloma įvertinti profesinę riziką, su jos vertinimo rezultatais būtina supažindinti darbuotojus (Žin., 2012, Nr.126-6350), organizuojant prevencijos priemonės nuo žalingo profesinės rizikos veiksnio poveikio tikslinga tartis su dirbančiais (Rizikos vertinimo darbovietėje vadovas, 1996) dėl prevencijos priemonių taikymo darbo aplinkoje. Dažniausiai kosmetologijos paslaugas teikiančius specialistus veikia fiziniai (darbo priemonių kokybė, karštesnis, nei reikalinga, vanduo, užterštumas dulkėmis ir aerozoliais), cheminiai (cheminės dezinfekcinės priemonės, kosmetiniuose gaminuose esantys ingredientai, eterinių aliejų kvapai), fizikiniai (maža santykinė oro drėgmė, nevėdinamos patalpos, netinkamas apšvietimo lygis) ir ergonominiai (nepatogi darbo poza, priverstinė rankų padėtis, ilgalaikis sėdėjimas, netaisyklinga laikysena) rizikos veiksniai.

SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMOS KOKYBĖ ABSOLVENTŲ VERTINIMU, INGA TAMOSINAITĖ(p. 43 - 49).

Raktiniai žodžiai: absolventai, socialinio darbo studijų programa, socialinis darbuotojas, studijų kokybė, studijų kokybės vertinimas.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10013.

Straipsnio santrauka

Tyrimo tikslas – įvertinti aukštojoje mokykloje realizuojamos socialinio darbo studijų programos kokybės aspektus programos absolventų požiūriu.
Tyrime dalyvavo 160 Šiaulių valstybinėje kolegijoje, socialinio darbo studijų programą baigusių studentų. Anketos internetinė nuoroda (http://anketos.svako.lt/2117/).
Tyrimu nustatyta, kad socialinio darbo programos absolventai yra patenkinti Kolegijoje įgyta specialybe ir pasirengimu dirbti socialinį darbą. Teigiamai vertinamos teorinė paskaitos, pateikiamos medžiagos naujumas, naudingumas baigusiųjų studijas. Respondentai kokybišku laiko dėstytojų darbą. Profesinės veiklos praktikos organizavimas, jos naudingumas, įgūdžių įgijimas, praktikos vadovų kompetenciją bei įvertinimas absolventams nekėlė abejonių. Kolegijoje gerai organizuojamas studijų procesas, sudaromos galimybės dirbti studijų metu bei dalyvauti mokslinėje veikloje.
Tyrimas atskleidė, kad absolventai mažiausiai patenkinti yra fakulteto administracijos vadovų pagalba ieškant darbo bei galimybėmis išvykti stažuotis į užsienio šalių kolegijas. Labiausiai tobulintinos socialinio darbo studijų programos sritys: specialybės studijų gilinimas, paskaitų medžiagos naujumas ir aktualumas bei naujų mokymo metodų taikymas. 

Naujienų kalendorius
2017 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930