Get Adobe Flash player

MEP 1 (18), 2014

Mokslas ir edukaciniai procesai, Nr. 1 (18), 2014
ISSN 2345-0681
Kaina – 50 Lt (14,48 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10018.
Pastaba: straipsnius galima įsigyti ir atskirai. Daugiau informacijos prie straipsnių aprašymo.

TURINYS

ARTŪRAS AKELAITIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS 

VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ SOCIALINIŲ EMOCINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS PER KŪNO KULTŪROS PAMOKAS
SOCIAL EMOTIONAL SKILLS EDUCATION OF SENIOR HIGH SCHOOL AGE STUDENTS IN PHYSICAL EDUCATION CLASSES

5 psl.
JOLANTA BOJOROVIENĖ, REMIGIJUS KINDERIS 

IMAGE AND REPUTATION FORMATION OF HIGHER EDUCATION INSTITUTION (COLLEGE)
AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOS ĮVAIZDŽIO IR REPUTACIJOS FORMAVIMAS

12 psl.
GITANA ČECHAMIRIENĖ, VIOLETA JADZGEVIČIENĖ, EGLĖ STANKEVIČIENĖ 

PRADEDANČIŲJŲ PROGRAMAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS
DVELOPMENT OF PROGRAMMING SKILLS OF BEGINNERS

21 psl.
JEVGENIJA DEHTJARE, VIKTORYA RYASCHENKO 

OUTSOURCING IN LATVIA: CHALLENGES AND BENEFITS
UŽSAKOMOSIOS PASLAUGOS (angl. OUTSOURCING) Latvijoje: PROBLEMOS IR PRIVALUMAI

30 psl.
DALIUS JUODSNUKIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS 

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS UGDYMO PATIRTIS PER KŪNO KULTŪRĄ IR SPORTĄ
SOCIAL RESPONSIBILITY CONCEPTION AND DEVELOPMENT EXPERIENCE OF SOCIAL RESPONSIBILITY THROUG PHYSICAL EDUCATION AND SPORT

36 psl.

ANDREJS LAZDINS

THE MINERAL RESOURCE INDUSTRY DEVELOPMENT STRATEGIES IN LATVIA
MINERALINIŲ RESURSŲ PRAMONĖS VYSTYMO STRATEGIJOS LATVIJOJE

46 psl.
IRENA  LELIŪGIENĖ, RAMUNĖ MASAITYTĖ-APUOKIENĖ 

VAIKŲ  GLOBOS  NAMŲ AUKLĖTINIŲ  POZITYVIOS  SOCIALIZACIJOS TERITORINĖJE  BENDRUOMENĖJE  GALIMYBĖS
POSSIBILITIES  TO  ORGANIZE  POSITIVE  SOCIALIZATION  OF  PUPILS  AT CHILD  CARE  HOMES  IN  THE  TERRITORIAL  COMMUNITY

53 psl.
IRENA LELIŪGIENĖ, ROBERTA STALIONYTĖ 

SAVANORIŠKOS SOCIOEDUKACINĖS VEIKLOS ĮTAKA ŽMOGAUS GYVENIMO KOKYBEI
INFLUENCE OF VOLUNTARY SOCIAL EDUCATIONAL ACTIVITIES ON QUALITY OF LIFE

63 psl.
INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ, VILJARAS REIGAS, INGRIDA KONTRIMAITĖ 

GROŽIO TERAPEUTO KOMPETENCIJŲ PAGRINDIMAS DARBDAVIŲ POŽIŪRIU
SUBSTANTIATION OF COMPETENCES OF BEAUTY THERAPISTS FOCUSING ON EMPLOYER POINT OF VIEW

75 psl.

AGNĖ SAYLIK

INTERAKTYVIOSIOS LENTOS NAUDOJIMO VAIDMUO MOKINIŲ KALBINĖS RAIŠKOS GEBĖJIMŲ FORMAVIMUISI

THE ROLE OF THE USE OF INTERACTIVE WHITEBOARD ON THE FORMATION OF PRIMARY SCHOOL PUPILS’ WRITTEN EXPRESSION SKILLS

81 psl.
R E C E N Z I J O S  
REMIGIJUS KINDERIS 

DR. EDUARDO SPIRIAJEVO METODINĖS MOKOMOSIOS KNYGOS „TARPTAUTINIS TURIZMAS” RANKRAŠČIO RECENZIJA
REVIEW OF DR. EDUARDAS SPIRIAJEVAS COURSE GUIDE “INTERNATIONAL TOURISM” MANUSCRIPT

87 psl.
APIE AUTORIUS / ABOUT AUTHORS 90 – 91 psl.


VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ SOCIALINIŲ EMOCINIŲ GEBĖJIMŲ UGDYMAS PER KŪNO KULTŪROS PAMOKASARTŪRAS AKELAITIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS, (p. 5 – 11)

Raktiniai žodžiai: socialinių emocinių gebėjimų ugdymas, kūno kultūros pamokos, vyresniojo mokyklinio amžiaus mokiniai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10019.

Straipsnio santrauka

Šio tyrimo tikslas: atskleisti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo ypatumus per kūno kultūros pamokas.
Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodai siekiant atskleisti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymo ypatumus per kūno kultūros pamokas.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų koncepcija pagrįsta pozityvios jaunimo raidos, socialinės – kognityviosios išmokimo, planuoto elgesio, socialinio konstruktyvizmo ir humanistinio ugdymo teorijomis. Apžvelgtose teorijose akcentuojami išryškinti pagrindiniai principai: mokinių emocingumas, gebėjimas naudoti savireflekciją ir savireguliaciją, mokinių pozityvūs socialiniai santykiai su kitais žmonėmis ir institucijomis, tokiomis kaip mokykla, bendradarbiavimas, empatija, mokinių pasitikėjimas savimi, savigarba, gebėjimas spręsti problemas, randant tinkamiausią problemos sprendimo būdą konkrečiose besikeičiančiose situacijose, kritinis kūrybinis mąstymas ugdymo procese.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad kūno kultūros pamokos yra puiki aplinka mokinių socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui, kuris susideda iš penkių pagrindinių kompetencijų: savimonės, socialinės savimonės, bendravimo, savitvardos ir gebėjimo priimti sprendimus. Atsižvelgiant į vyresniojo mokyklinio amžiaus tarpsnyje vyraujančius kognityvinius, emocinius ir elgesio sunkumus, kyla prevencijos klausimas. Viena iš efektyviausių prevencijos priemonių – plėtoti socialinių emocinių gebėjimų ugdymo programas mokyklose, kurios ne tik sumažina rizikos veiksnius mokinių aplinkoje, bet ir pabrėžia mokinių stiprybes ir turimas vertingas savybes, gebėjimus.

 

AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJOS ĮVAIZDŽIO IR REPUTACIJOS FORMAVIMAS, JOLANTA BOJOROVIENĖ, REMIGIJUS KINDERIS, (p. 12 – 20)

Raktiniai žodžiai: įvaizdis, reputacija, aukštojo mokslo institucijos įvaizdis ir reputacija, įvaizdžio ir reputacijos formavimo priemonės ir veiksniai.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10020.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje įvairiais aspektais analizuojamos įvaizdžio ir reputacijos sąvokos, išskiriami pagrindiniai veiksniai, įtakojantys aukštojo mokslo institucijų įvaizdį ir reputaciją.
Įvade pateikiama darbo problema, kurios esmė – nustatyti kokie veiksniai lemia aukštojo mokslo institucijų įvaizdį ir reputaciją. Išsiaiškinti kokiomis priemonėmis rekomenduojama formuoti aukštojo mokslo įvaizdį ir reputaciją.
Straipsnio tikslas – remiantis išskirtais aukštojo mokslo įvaizdžio ir reputacijos formavimo veiksniais, parengti aukštosios mokyklos (kolegijos) įvaizdžio ir reputacijos formavimo koncepcinį modelį. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: 1) Išanalizuoti įvaizdžio ir reputacijos sampratas bei pateikti aukštojo mokslo įvaizdžio ir reputacijos ypatumus; 2) Nustatyti veiksnius, įtakojančius aukštojo mokslo institucijų įvaizdį ir reputaciją; 3) Numatyti kokiomis priemonėmis rekomenduojama formuoti aukštosios mokyklos įvaizdį ir reputaciją.
Pirmosiose 3-ose straipsnio dalyse – analizuojama įvaizdžio ir reputacijos samprata, pateikiami aukštojo mokslo įvaizdžio ir reputacijos ypatumai, išskiriami aukštojo mokslo institucijų įvaizdį ir reputaciją formuojantys veiksniai.
Ketvirtoje straipsnio dalyje – pateikiamas ir aprašomas aukštosios mokyklos (kolegijos) įvaizdžio ir reputacijos formavimo koncepcinis modelis.
Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados: 1. Organizacijos įvaizdis ir reputacija yra visuminis organizacijos vaizdas, sukuriamas organizacijos kultūros, individualumo, identiteto, paslaugų kokybės bei komunikacijos priemonėmis bei savo ruožtu yra kryptingai valdomas. Organizacijos įvaizdis ir reputacija yra kintantys, priklausomai nuo organizacijos ar visuomenės grupių sąmonės, patirties, pokyčių. Tai yra strateginis organizacijos turtas bei konkurencinio organizacijos pranašumo šaltinis. 2. Lietuvoje aukštasis mokslas tapo masiniu, dėl to visuomenėje prarandamas aukštojo mokslo įvaizdis ir reputacija. Aukštojo mokslo institucijoms, konkuruojant tarpusavyje,  svarbu užtikrinti  kuo palankesnį įvaizdį ir reputaciją visuomenėje, kadangi nuo to priklausys jų finansinė padėtis, stojančiųjų skaičius, partnerystės ryšiai su kitomis mokslo institucijomis. Pagrindinėmis aukštojo mokslo institucijų įvaizdį ir reputaciją formuojančias veiksnių grupėmis galima įvardinti: asmeniniai – demografiniai (mokyklos geografinė padėtis, demografinė raida, asmeninės rekomendacijos ir kt.), aplinkos (reitingavimas, bendroji švietimo politika, įstaigų tipas, socialiniai ypatumai, technologinė pažanga ar viešoji politika, ekonominė raida ir kt.) ir organizaciniai veiksniai (stojamųjų egzaminų sudėtingumas, bibliotekų dydžiai, įtaigų eksterjeras ir interjeras, studijų programos, sporto komandos, vidinė atmosfera ir kt.) Pirmąsias dvi veiksnių grupes organizacija negali pati paveikti ar kontroliuoti, tačiau gali stebėti ir stengtis prie jų laiku prisitaikyti. 3. Pagrindinė priemonė, kuri būtų veiksminga, norint suformuoti aukštojo mokslo institucijos (kolegijos) įvaizdį ir reputaciją -įvaizdžio ir reputacijos formavimo modelis. Modelio veikimas sudarytas iš trijų etapų ir žingsnių: I etape suformuojamas kolegijos individualumas. Šiam etapui atlikti būtini trys žingsniai: 1) Sukurti kolegijos filosofiją; 2) Formuoti vertybes;  3) Apibrėžti kolegijos misiją. II etape vykdomas kolegijos strategijos pagrindimas. Šį etapą sudaro trys žingsniai: 1)Apibrėžti Kolegijos viziją; 2) Atnaujinti studijų programas; 3) Plėsti teikiamas švietimo paslaugas. III etape pabrėžiamas Kolegijos identiteto stiprinimas. Šis etapas vykdomas trimis žingsniais:1)Sudaryti sąlygas dėstytojų profesiniam tobulėjimui. 2) Išskirti Kolegijos simbolius, tradicijas, ceremonijas. 3) Parengti komunikavimo sistemas. Tačiau organizacija turėtų pati įsivertinti  ir nusistatyti pagrindinius modelio etapus bei sudedamąsias dalis, kadangi kiekviena savo individualumą ir identitetą gali apibrėžti kitais, organizacijos kultūrą formuojančiais, veiksniais.

 

PRADEDANČIŲJŲ PROGRAMAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS, GITANA ČECHAMIRIENĖ, VIOLETA JADZGEVIČIENĖ, EGLĖ STANKEVIČIENĖ, (p. 21 – 29)

Raktiniai žodžiai: programavimo mokymasis, programavimo gebėjimai, programavimo mokymosi paradigmos.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10021.

Straipsnio santrauka

Įprasta, kad studijų dalykas apibrėžiamas ugdymo turiniu – ko ir kaip bus mokomasi. Apibrėžiant įvadinio programavimo dalyko ugdymo turinį stengiamasi atskleisti: žinias, gebėjimus, įgūdžius ir studijoms naudojamus metodus ir strategijas. Šiame straipsnyje nagrinėjamas pradedančiųjų programavimo gebėjimų struktūriškumas ir įvadinio programavimo dalykų ugdymo turinys. Tyrimas apėmė Lietuvos aukštųjų mokyklų įvadinio programavimo dalykus, dėstomus informatikos, informacijos sistemų, programų sistemų ir informatikos inžinerijos krypčių studijų programose. Tyrimo tikslas – atskleisti pradedančiųjų programavimo gebėjimų ugdymo struktūriškumą ir ištirti šių gebėjimų ugdymui naudojamus studijų metodus, įvertinant deklaruojamus dokumentuose (įvadinio programavimo dalykų aprašuose) bei atskleidžiant dalyką studijavusių studentų požiūrį. Organizuojant tyrimą numatyti uždaviniai: 1) identifikuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose naudojamas programavimo mokymosi paradigmas; 2) nustatyti pradedančiųjų programavimo gebėjimų ugdymui naudojamus studijų metodus Lietuvos aukštosiose mokyklose, įvertinant deklaruojamus dalykų aprašuose ir naudojamus studijų metu; 3) nustatyti studentų pradinį pasirengimą programavimo studijoms; 4) atskleisti studentų nuomonę apie įvadinio programavimo dalyką bei naudotus studijų metodus. Straipsnyje pristatomi atlikto dokumentų turinio analizės ir studentų anketinės apklausos rezultatai. Įvadinio programavimo dalyko turinį apibrėžia Lietuvos švietimo dokumentai, kintančios tarptautinių asociacijų ACM ir IEEE rekomendacijos, konkrečios studijų programos rezultatai ir specializacija, pasirinkta programavimo mokymo paradigma, ugdymo paradigmų kaita, informacinių technologijų kaita ir jų integracija į ugdymą, skirtingi besimokančiųjų ugdymosi poreikiai ir kt. Nors mokslinėje literatūroje sutinkama programavimo mokymosi paradigmų įvairovė, Lietuvos aukštosiose mokyklose sutinkamos keturios skirtingos programavimo mokymosi paradigmos. Tyrimu atskleista, kad programavimo studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose dažniausiai pradedamos nuo procedūrinio programavimo paradigmos, o C++ programavimo kalba dažniausiai naudojama kaip pirmoji programavimo kalba. Pastebėta, kad šiuolaikiniai besimokantieji vis dažniau nekuria originalaus užduoties sprendimo, bet bando komponuoti internete surastus ar kitus turimus programinius fragmentus, o tai kelia naujus iššūkius organizuojant programavimo gebėjimų ugdymą.
Programavimo gebėjimų ugdymo struktūrą sudaro kelios pagrindinės kategorijos: loginio mąstymo įgūdžiai; problemų sprendimo gebėjimai; programavimo konceptų suvokimas (semantika); programavimo kalbos sintaksės žinios; informacijos paieškos įgūdžiai; programinių fragmentų derinimo įgūdžiai; programavimo aplinkos naudojimo įgūdžiai; gebėjimas taikyti programavimo techniką bei metodus. Akivaizdu, jog šių gebėjimų ugdymui reikia pasitelkti kuo įvairesnius studijų metodus. Atliekant tyrimą nustatyta, kad pradedančiųjų programavimo gebėjimų ugdymui dažniau naudojami tradiciniai studijų metodai, didesnis studijų metodų pasirinkimas pastebimas koleginėse studijų programose. Tai patvirtina atlikta dalykų aprašų analizė ir studentų anketinio tyrimo duomenys.
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti skirtumus pasirenkant pageidaujamus mokymosi būdus tarp universitetinių ir koleginių studijų programų studentų. Tyrimo duomenys atskleidė, kad studentams nepatrauklūs savarankiško darbo įgūdžių reikalaujantys studijų metodai, beveik pusė apklausoje dalyvavusių studentų pageidauja individualių konsultacijų. Planuojant ir organizuojant vykdomas veiklas reikėtų į tai atsižvelgti ir siūlyti daugiau laiko individualioms konsultacijoms.

 

UŽSAKOMOSIOS PASLAUGOS (angl. OUTSOURCING) LATVIJOJE: PROBLEMOS IR PRIVALUMAI (OUTSOURCING IN LATVIA: CHALLENGES AND BENEFITS)EVGENIJA DEHTJARE, VIKTORYA RYASCHENKO, (p. 30 – 35)

Raktiniai žodžiai: outsourcing, income tax, business environment, tourism, information technologies, investments.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10022.

Straipsnio santrauka

Economy in the time of crisis and wide scale savings dictates new rules on the market, especially in the sphere of outsourcing. Only a few companies can retain their positions in an evolving, dynamic global market full of competition just by relying on internal resources in their production. Modern companies normally utilize outsourcing in many spheres of activity – IT solutions, provision of food, organization of production in other countries (offshore outsourcing), staff recruitment (out-staffing), organisation of business processes (Business Process Outsourcing) and skill management (Knowledge Process Outsourcing). With the development of Latvian economy outsourcing is becoming increasingly necessary, even though the options for its implementation are not yet established and the overall sphere of Latvian outsourcing is still not developed enough.
The article marked strengths and weaknesses for outsourcing in Latvia and the opportunities and threats.
Benefits: Parliamentary democracy, secure sustainability of political regime in the country, excellent geographic location, member of EU, NATO, euro holder , Russian language is native for one third part of population and is familiar to the main part of the total population – this is a very significant advantage for transferring business to Latvia from other ex-USSR republics, mix of European and Slavic mentality , income tax is twice lower than in existing outsourcing destinations, such as India (15 to 30 percent), current World Bank ranking puts worth of doing business in Latvia on 24th place among 189 countries, easiness of getting a credit for business highly evaluated by the World Bank.
Opportunities: there are much more preconditions for outsourcing transfer from former USSR countries to Latvia than to its neighbors as Lithuania or Estonia;  higher and more targeted promotion of a residence permit obtaining possibility throe investments into the business for the representatives of such countries as Russian Federation, Ukraine, Kazakhstan; residence permit as an investment into business expanding opportunities for further markets of other BRIC countries, such as China, India, Brazil.
Challenges: restrictions against the residence permit getting as a result of an investment can be taken. This would also negatively impact total economical development of the country as a whole; language barrier still exist and national government is not going to decrease its influence in the nearest future; Lithuania and Estonia, the closest neighbours are better evaluated by the World Bank and have highest ranking positions. It is easy to establish a business in those neighbouring countries and European investors can give a forehand to establishing an outsourcing business in these countries. Value added tax is not the lowest one among all three Baltic countries, our closest  neighbors had got even higher positions, this is 17th for Lithuania and 22nd for Estonia, low interest to investment in business.

 

SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS SAMPRATA IR SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS UGDYMO PATIRTIS PER KŪNO KULTŪRĄ IR SPORTĄ, DALIUS JUODSNUKIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS, (p. 36 – 45)

Raktiniai žodžiai: socialinė atsakomybė, kūno kultūra, sportas.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10023.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje analizuojama socialinės atsakomybės samprata, aptariama socialinės atsakomybės ugdymo patirtis per kūno kultūrą ir sportą. Pateikiama socialinės atsakomybės samprata, atskleidžiama socialinės atsakomybės ugdymo patirtis per kūno kultūrą ir sportą.
Tyrimo objektas: socialinės atsakomybės samprata ir socialinės atsakomybės ugdymo patirtis per kūno kultūrą ir sportą. Tyrimo tikslas: išanalizuoti socialinės atsakomybės sampratą ir socialinės atsakomybės ugdymo patirtį per kūno kultūrą ir sportą. Tyrimo uždaviniai: (1) atskleisti socialinės atsakomybės sampratą.; (2) išnagrinėti socialinės atsakomybės ugdymo per kūno kultūrą ir sportą patirtį užsienyje ir Lietuvoje. Tyrimo metodas – mokslinės literatūros šaltinių analizė ir apibendrinimas. Buvo atskleista, kad socialinė atsakomybė yra integratyvi asmenybės savybė, pasireiškianti, moralės ir etikos principais pagrįstu elgesiu, sąmoningu visuomenės normų priėmimu, požiūrių ir vertybių priėmimu, valios išraiška, suvokimu, kokias pasekmes turi vykdoma veikla pačiam asmeniui ir kitiems žmonėms. Mokslinės literatūros šaltinių analizė atskleidė, jog daugumoje tyrimų, buvo tiriamas vaikų ir jaunimo socialinės atsakomybės ugdymas per kūno kultūros pamokas, tačiau jaučiamas stygius publikacijų, kuriose būtų analizuotas socialinės atsakomybės ugdymas sporto srityje (sporto mokyklose, sporto klubuose, sporto organizacijose, asociacijose). Dauguma tyrimų atlikta tose programose, kur mokiniai priklauso rizikos grupėms. Buvo vykdyti tik neišsamūs tyrimai, nagrinėjant socialinės atsakomybės ugdymo modelio poveikį mokiniams, nepriklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Didžioji socialinės atsakomybės ugdymo tyrimų dalis yra aprašomoji, dažniausiai panaudojant atvejo tyrimus. Lietuvoje dar tik pradedami tyrimai socialinės atsakomybės ugdymo srityje, pradėta kurti socialinės atsakomybės ugdymo programas, tačiau jaučiamas stygius empirinių duomenų, kurie parodytų esamų programų efektyvumą. Lietuvoje nėra tyrimų, analizuojančių socialinės atsakomybės ugdymą per kūno kultūrą arba sportą.

 

THE MINERAL RESOURCE INDUSTRY DEVELOPMENT STRATEGIES IN LATVIA (MINERALINIŲ RESURSŲ PRAMONĖS VYSTYMO STRATEGIJOS LATVIJOJE), ANDREJS LAZDINS, (p. 46 – 52)

Raktiniai žodžiai:  mineral resource, regions, companies, strategy.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10024.

Straipsnio santrauka

Background and purpose. Mineral resource are one of the biggest and significant resource in Latvia they play important role in regional development (provides employment, developed infrastructure). Of course, we are currently addressing the economic sustainability problems where decoupling, efficiency and other solutions are in sight. Report aims are to explore the EU experience and the mineral resource use in Latvia, then determine the strategic directions of the development in industry. The report assesses the EU, the European Environmental Agency (EEA) and existing strategic documents in Latvia for the resource usage in the future. The report is one part of a larger study about mineral resource market in Latvia.
Methodology. In order to achieve the stated objectives in the article, author has used data grouping methods (data grouping by regions and by type of mineral resource) processing statistical methods (average chain growth rate, the company’s market share), experts method (AHP- Analyse of Hierarchy Process, participate in seven industry experts) and the literature analyses. Of the database is a EUROSTAT, European Commission dates, Central Statistical Bureau data and Geology and Meteorology centre (LEGMC) data base.
Findings. There are five regions in Latvia (RPR; VPR; LPR; ZPR; KPR) and the main resources are a sand, gravel, clay, limestone, gypsum, quarts-sand, dolomites. About 300 business and physical persons are engaged in the mineral resources processing. In three of the five regions average chain growth rate is positive (120.945; 142.05%; 112.12%) but in the remaining two regions the average chain growth rate is negative (98.17%; 84.30%). Ltd companies dominate in the mineral resource industry (mid-range: 50.56%; 56.52%; 59.00%; 63.38%; 66.67%) but stock companies play significant role (by resource extraction volume). Experts have evaluated four scenarios for the industry where “Development of new materials production for exports” (0.731) has highest value. Obtained results of the research and experience of the EU and planning documents in Latvia to raises Industry Development Concept: The tools what using to develop competitive and sustainable mineral resource market is a laws, new management methods, scientific and creative transfer principles, innovation in technologies and products.
Research limitations. The study’s results in article are only about the mineral resource in Latvia. The study does not include the external environmental factors and their impact and influence between industries. The study will continue and should study industries clusters opportunities in regional development.
Conclusions. There is different understanding of the efficiency in usage natural resource and in conceptions how to develop sustainable mineral resource industry in EU countries. Mineral resource industry consist of many mid-range companies and some large companies which provide industry development and innovation process in future. Country does not defined industry development strategy or conception of development but globally we have the conception of sustainability.

 

VAIKŲ  GLOBOS  NAMŲ AUKLĖTINIŲ  POZITYVIOS  SOCIALIZACIJOS TERITORINĖJE  BENDRUOMENĖJE  GALIMYBĖS, IRENA  LELIŪGIENĖ, RAMUNĖ MASAITYTĖ-APUOKIENĖ, (p. 53 – 62)

Raktiniai žodžiai: pozityvi socializacija, socialinis pedagogas, vaikų globos namų ugdytiniai, bendruomenė.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10025.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje, remiantis teorinėmis pozityvios socializacijos galimybių teritorinėje bendruomenėje nuostatomis, bendruomenėje egzistuojančiais žmogiškaisiais ištekliais, atskleistas vaikų globos namų (toliau VGN) socialinių pedagogų požiūris į teritorinės bendruomenės, kurioje įsikūrę vaikų globos namai, ugdytinių integracijos, kaip pozityvios socializacijos galimybės bei trukdžiai.
Straipsnio pirmoje ir antroje dalyse aptariama bendruomenės kaip individo pozityvios socializacijos veiksnio, samprata, parodomi VGN ugdytinių – kaip rizikos vaikų socializacijos ir adaptacijos, pakliuvus į svetimą aplinką, sunkumai.
Trečioje straipsnio dalyje pristatomas atliktas tyrimas. Tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinkti metodai, pateiktas tyrimo orgaizavimas ir eiga, tyrimo etika, pateikiami tyrimo rezultatų esminiai duomenys. Šiam tyrimui atlikti taikytas struktūruoto interviu metodas, atlikta duomenų turinio (content) analizė, leidusi giliau pažvelgti į VGN ugdytinių pozityvios socializacijos bendruomenėje galimybes.
Atliekant tyrimą buvo apklausti 3-jose Lietuvos apskrityse įsikūrusių penkių VGN socialiniai pedagogai (N 33). Straispnyje pristatomas jų požiūris į VGN ugdytinių santykį su teritorinės bendruomenės vaikais, patiriamą diskriminaciją dėl socialinio našlaičio statuso, socialinę atskirtį, psichologinį smurtą, patyčias. Socialinių pedagogų apklausa parodė, jog VGN ugdytiniai kvalifikuojami kaip rizikos vaikai, turi daug adaptacijos, psichologinių, edukacinio pobūdžio sunkumų, pasižymi agresyviu elgesiu, uždarumu, socialinių įgūdžių stoka, kas trukdo jų pozityviai socializacijai.
Remiantis atliktu tyrimu autorės pastebi, kad vietos bendruomenė į VGN ugdytinius žvelgia atsainiai, su įtarumu, nenoriai bendrauja šeimos. Tyrimas parodė, kad VGN socialiniai pedagogai neaktyvūs bendruomenės veikėjai, kadangi savęs neidentifikuoja su ta teritorija, todėl nėra geras pavyzdys vaikų aktyvesnei veiklai bendruomenėje.
Straipsnyje atskleidžiama VGN ugdytinių pozityvioji ir negatyvioji lyderystė bendruomenėje, vietos savivaldos, NVO institucijų formalus požiūris į VGN ugdytinių aktyvią veiklą bendruomenėje.
Straispnyje taip pat išryškintos VGN ugdytinių vasaros socializacijos problemos, įvairių institucijų, atskirų šeimų nenoras padėti VGN ugdytiniams turiningai praleisti vasaros atostogas.

 

SAVANORIŠKOS SOCIOEDUKACINĖS VEIKLOS ĮTAKA ŽMOGAUS GYVENIMO KOKYBEI, IRENA LELIŪGIENĖ, ROBERTA STALIONYTĖ, (p. 63 – 74)

Raktiniai žodžiai: savanoris, gyvenimo kokybė.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10026.

Straipsnio santrauka

Šiame straipsnyje teoriniu ir empiriniu aspektu atskleidžiamas didėjantis pagalbos poreikis bendruomenėje. Vienas iš būdų, padedančių individui įgyti naujų kompetencijų, reikalingų tiek darbinėje aplinkoje, tiek siekiant gyvenimo kokybės, tiek sprendžiant visuomenės ir asmenines problemas – savanorystė. Pirmoje straipsnio dalyje savanorystė išryškinama kaip laisva valia dirbamas, materialiai neatlygintinas darbas, kurio esmė – padėti visuomenei. Savanorystė vienaip ar kitaip paveikia kiekvieno savanorio gyvenimą: padeda spręsti iškilusias problemas, išreikšti save, jaustis reikalingu. Straipsnyje atskleidžiama savanoriška socioedukacinė veikla, kaip problemų sprendimo būdas, socialinių gebėjimų ugdymas (-is), tarpusavio bendravimo gebėjimų tobulėjimo, asmeninių savybių ugdymas(-is), žinių kaupimo ir kt. patirčių įgijimo galimybė. Straipsnyje parodomas ryšys tarp gyvenimo kokybės gerėjimo ir savanoriškos socioedukacinės veiklos bei atskleidžiama įtaka žmogaus gyvenimo kokybei. Straipsnyje pateiktas tyrimas yra naujas, nes iki šiol neteko aptikti savanorystės, kaip gyvenimo kokybei darančio įtaką veiksnio, reiškinio, analizės ar aptarimo. Mokslinė problema: kokia yra savanoriškos socioedukacinės veiklos įtaka žmogaus gyvenimo kokybei? Straipsnyje pateikiami esminiai rezultatai, kuriais nustatyta, jog vykdant savanorišką socioedukacinę veiklą susiduriama su aplinkinių nepalaikymu, pasyvumu, dažnai trūksta laiko ir lėšų, kad visi darbai būtų atlikti kokybiškai, o tinkamų patalpų nebuvimas, dažna narių kaita ir stresas sukelia papildomų nesklandumų; savanoriai, užsiimdami savanoriška socioedukacine veikla, atlieka daugumą vadybinių funkcijų: planavimą, organizavimą ir vadovavimą; savanorių dažniausiai vykdoma socioedukacinė veikla: pagalba silpnesniems, kraštotyrinė ir kultūrinė veiklos; svarbiausiais psichologiniais savanorystės veiksniais yra pasitenkinimas, saviraiška bei socialinis ir emocinis tobulėjimas; apklaustųjų gyvenimo kokybę labiausiai veikia savanoriaujant kuriami ir palaikomi pozityvūs tarpasmeniniai ryšiai ir bendradarbiavimas; savanoriaujant daugiausiai įgyjama socialinių įgūdžių; pastebėta ir kita savanorystės teikiama nauda: žinių įgijimas, asmeninių problemų sprendimas, patirtis; savanoriaujant visapusiškai gerėja savanorių sveikata, o labiausiai – fizinė; pastebėta, kad egzistuoja itin glaudus ryšys tarp teorijoje pateikto modelio ir savanoriškos socioedukacinės veiklos įtakos žmogaus gyvenimo kokybei praktikoje. Dauguma modelio elementų pasitvirtino.

 

GROŽIO TERAPEUTO KOMPETENCIJŲ PAGRINDIMAS DARBDAVIŲ POŽIŪRIU, INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ, VILJARAS REIGAS, INGRIDA KONTRIMAITĖ, (p. 75 -80)

Raktiniai žodžiai: grožio terapeutas, grožio terapeuto kompetencijos, darbdavių tyrimas.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10027.

Straipsnio santrauka

Darbdavių tyrimo rezultatai parodė, kad beveik visi bendrieji gebėjimai yra pakankamai svarbūs grožio terapeuto profesinėje veikloje. Tačiau darbdaviai, dalyvavę tyrime, nurodė, jog gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus vertinant vartotojų poreikius ir paslaugų kokybę, taikant moksliškai pagrįstus metodus ir naudoti informacines ir komunikacines technologijas neturi didelės reikšmės grožio terapeuto darbe, kadangi specialistas savo veikloje netaiko mokslinių tyrimo metodų. Vertinant dalykinius gebėjimus, darbdavių tyrimo rezultatai rodo, jog grožio terapeuto specialistui nėra svarbu atlikti švedišką kūno ir indišką (atpalaiduojantį express)  galvos masažą, plaukų šalinimo procedūras taikant elektro-epiliaciją, lazerį, IPL, dirbtinį įdegį taikant purškiamąjį metodą,  teikti UV įdegį.
Tyrimo rezultatai išryškino, kad pagal įmonės tipą jokių statistiškai reikšmingų skirtumų nėra. Todėl atliekant pakartotinius grožio terapeuto profesinio lauko tyrimus, nėra svarbu skirstyti tiriamuosius  pagal veiklos tipą, nes šie rodikliai nėra statistiškai svarbūs.
Tyrimo rezultatai yra statistiškai reikšmingi vertinant juos pagal darbdavių patirtį grožio paslaugų srityje.
Atlikto tyrimo duomenų analizės pagrindu svarbūs grožio terapeuto veiklai dalykiniai gebėjimai gebėjimus skirstomi į grupes: žmogaus anatomijos žinios, odos būklės ir estetinių poreikių vertinimas; darbo vietos parengimas ir teikiamų paslaugų saugumo užtikrinimas; procedūrų planavimas ir efektyvumo vertinimas; kvalifikacijos kėlimas ir konsultavimas; grožio paslaugų organizavimas; profesinė etika ir teisinė atsakomybė.

 

INTERAKTYVIOSIOS LENTOS NAUDOJIMO VAIDMUO MOKINIŲ KALBINĖS RAIŠKOS GEBĖJIMŲ FORMAVIMUISI, AGNĖ SAYLIK, (p. 81 – 86)

Raktiniai žodžiai: pradinių klasių mokiniai, kalbinės raiškos gebėjimai, interaktyvioji lenta.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10028.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos pradinių klasių mokinių kalbinės raiškos gebėjimų ugdymo naudojant interaktyviąją lentą galimybės. Užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog interaktyviosios lentos keičia ugdymo procesą, didina mokytojų ir mokinių motyvaciją, tačiau tai dar nereiškia, jog interaktyviųjų lentų naudojimas ugdymo procese daro didelę įtaką mokinių pasiekimams.
Straipsnyje formuluojama tyrimo problema – kokią įtaką interaktyviosios lentos naudojimas edukacinėje praktikoje daro pradinių klasių mokinių kalbinės raiškos gebėjimų formavimuisi. Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių kalbinės raiškos gebėjimų ugdymas. Atlikto tyrimo tikslas buvo įvertinti interaktyviosios lentos naudojimo poveikį pradinių klasių mokinių kalbinės raiškos gebėjimams tobulinti.
Pradinių klasių mokinių kalbinės raiškos gebėjimai apibrėžtini kaip gebėjimai kurti rišlų, logišką, vientisą ir nuoseklų tekstą, todėl vertinant tyrime dalyvavusių mokinių kalbinės raiškos gebėjimus buvo analizuojama, ar mokinių sukurti kūrybiniai rašto darbai rišlūs, logiški, ar juose nėra be reikalo pakartotinai pavartotų žodžių, ar tinkamai siejami sakiniai, ar vartojama kalba aiški ir sklandi bei tai, ar mokiniai tekstuose vartoja vaizdingus žodžius ir posakius.
Autorės atlikto kūrybinio rašymo gebėjimų ugdymo naudojant interaktyviąją lentą tyrimo, vykdyto pradinėse klasėse per lietuvių kalbos pamokas, rezultatai atskleidė teigiamą interakyviosios lentos poveikį mokinių kalbinės raiškos gebėjimams. Geri ugdomosios grupės mokinių gebėjimai kurti rišlų, logišką, nuoseklų ir vientisą tekstą rodo, jog pradinių klasių mokinių kalbinės raiškos gebėjimų formavimuisi svarbus tikslingas interaktyviosios lentos naudojimas. Tačiau tyrimo rezultatai patvirtina, jog ne pati interaktyvioji lenta, o mokytojų su ja naudojami ugdymo ištekliai ir metodai gali daryti teigiamą įtaką mokinių kalbinės raiškos gebėjimams.

 

DR. EDUARDO SPIRIAJEVO METODINĖS MOKOMOSIOS KNYGOS „TARPTAUTINIS TURIZMAS” RANKRAŠČIO RECENZIJA, REMIGIJUS KINDERIS, (p. 87 – 89)

Raktiniai žodžiai: turizmas, tarptautinis turizmas, metodinė mokomoji knyga, recenzija.
Kaina – 25 Lt (7,24 €) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10029.

Straipsnio santrauka

Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį. (Šventasis Augustinas).
„Turizmo“ sąvoka yra kilusi iš tour (lietuviškai 'kelionė') – gr. tornos bei lot. tornare, reiškiančių ratą. Šis žodis reiškia, kad vykstama iš vienos vietos į kitą, tačiau grįžtant į pirmąją. Kaip terminas jis atsirado XIX a. pabaigoje ir reiškė keliavimą. Turizmas – kelionės siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti. Pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų netrumpiau kaip parai ir neilgesniam laikui kaip vieni metai ir išvykimo tikslai nėra susiję su mokymusi ir nuolatiniu darbu. Į turizmą šiandieną žiūrima įvairiais aspektais,  nes tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis, gamtinis, kultūrinis, ekologinis bei politinis reiškinys.  Turizmas kaip socialinis reiškinys – tai kelionės, kurių metu aplankomos kitos šalys, įdomios vietovės, ilsimasi, sportuojama. Keliaudami žmonės susipažįsta su kitų tautų kultūra, tradicijomis, papročiais, gyvenimo būdu ir lygiu, daro poveikį socialiniams procesams: bendrauja tarpusavyje ir su vietiniais gyventojais, dalijasi įspūdžiais ir kartu veikia jų socialinę aplinką. Turizmas kaip gamtinis-kultūrinis fenomenas. Žmonės keliauja iš savo gyvenamosios vietos po šalį ar užsienio šalis. Lankomos vietos pasižymi gražiais ir unikaliais peizažais, istoriniais bei kultūriniais paminklais, įdomia tautos istorija ir kultūra. Turizmas kaip ekologinis reiškinys. Į lankomas vietoves atvykstantys lankytojai vien savo buvimu daro įtaką gamtai, vietos autentiškumui, gali sukelti ekologinių problemų. Todėl vis labiau yra atsižvelgiama į darnumo principus šiame versle. Turizmas kaip ekonominė veikla. Turizmas yra verslo šaka. Ir iš šito verslo (turistinės veiklos) yra gaunamos pajamos, uždarbis. Tai yra verslas tenkinantis specifinius vartotojų poreikius, kurių didžiausią skaičių sudaro saviraiškos ir pažinimo poreikiai.
Recenzijoje aptariamas metodinės mokomosios knygos poreikis ir atitiktis jos paskirčiai, analizuojamas pateiktos medžiagos naujumas ir originalumas. Pateikiamas metodinės mokomosios knygos įvertinimas didaktiniu požiūriu, kitos pastabos, rekomendacijos autoriui bei galutinis vertinimas dėl metodinės mokomosios knygos publikavimo.

Naujienų kalendorius
2017 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930