Mokslas ir edukaciniai procesai, Nr. 2 (19), 2014
ISSN 2345-0681
Kaina – 14,48 € (50 Lt) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10030.
Pastaba: straipsnius galima įsigyti ir atskirai. Daugiau informacijos prie straipsnių aprašymo.
TURINYS
ARTŪRAS AKELAITIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS
VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ EMOCINIŲ GEBĖJIMŲ RAIŠKA PER KŪNO KULTŪROS PAMOKAS |
5 psl. |
DALIUS JUODSNUKIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS
FUTBOLO SPORTO MOKYKLŲ MOKINIŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ |
10 psl. |
VYTAUTAS PADGURECKAS
NEURORAUMENINIŲ TRENIRUOČIŲ POVEIKIS KREPŠININKŲ ČIURNOS DINAMINIAM STABILUMUI |
16 psl. |
ŠARŪNAS ŠNIRAS
SPORTUOJANČIŲ IR NESPORTUOJANČIŲ MOKSLEIVIŲ DOROVINIAI SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI: EMPIRINIO TYRIMO KONTEKSTAS |
23 psl. |
INFORMACIJA APIE AUTORIUS | 29 psl. |
INFORMATION ABOUT AUTHORS | 30 psl. |
VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ EMOCINIŲ GEBĖJIMŲ RAIŠKA PER KŪNO KULTŪROS PAMOKAS, ARTŪRAS AKELAITIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS, (p. 5 – 9)
Raktiniai žodžiai: emocinių gebėjimų raiška, kūno kultūros pamokos, vyresniojo mokyklinio amžiaus mokiniai.
Kaina – 7,24 € (25 Lt) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10031.
Straipsnio santrauka
Straipsnyje analizuojami vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių emocinių gebėjimų raiškos ypatumai per kūno kultūros pamokas.
Tyrimo metodai. Tyrimui pasirinktos atsitiktinės nepriklausomos imties tūrį sudarė vyresniojo mokyklinio amžiaus 15 – 16 metų 186 ir 17 – 18 metų 205 mokiniai. Pagal lytį tiriamieji pasiskirstė taip: 198 vaikinai ir 193 merginos. Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių emocinių gebėjimų nustatymui buvo taikomas Schutte savęs vertinimo klausimynas (SSRI). Pasitelkus šią metodiką, emociniai gebėjimai yra išskaidomi į keturis komponentus: gebėjimas pasinaudoti savo pozityvia emocine patirtimi, gebėjimas įvertinti ir išreikti emocijas, gebėjimas suprasti ir analizuoti emocijas, gebėjimas valdyti emocijas.
Tyrimo rezultatai. Nustatyti tokie gebėjimo pasinaudoti savo pozityvia emocine patirtimi vidurkiai: 15 – 16 metų mokinių – 50,77 ± 5,12 balo, o 17 – 18 metų mokinių – 51,86 ± 5,83 balo. Taikant Stjudento kriterijų paaiškėjo, kad yra statistiškai patikimas skirtumas tarp 15 – 16 metų ir 17 – 18 metų mokinių gebėjimo pasinaudoti savo pozityvia emocine patirtimi per kūno kultūros pamokas: t (389) = -1,97; p < 0,05.
Nustatyta, kad merginos pasižymi didesniu gebėjimu suprasti ir analizuoti emocijas per kūno kultūros pamokas, nei vaikinai: t (389) = -1,98; p < 0,05. Nustatyti tokie gebėjimo suprasti ir analizuoti emocijas rodiklio vidurkiai: vaikinų – 31,49 ± 3,68, o merginų – 32,13 ± 3,72.
Išvados. Palyginus 15 – 16 metų ir 17 – 18 metų mokinių emocinių gebėjimų raišką, paaiškėjo, kad 17 – 18 metų mokiniai pasižymi didesniais gebėjimais pasinaudoti savo pozityvia emocine patirtimi per kūno kultūros pamokas (p < 0,05).
Palyginus vaikinų ir merginų emocinių gebėjimų raišką, paaiškėjo, kad merginos pasižymi didesniais gebėjimais suprasti ir analizuoti emocijas per kūno kultūros pamokas, nei vaikinai (p < 0,05).
FUTBOLO SPORTO MOKYKLŲ MOKINIŲ SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ, DALIUS JUODSNUKIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS, (p. 10 – 15)
Raktiniai žodžiai: socialinė atsakomybė, futbolas, sporto mokykla.
Kaina – 7,24 € (25 Lt) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10032.
Straipsnio santrauka
Straipsnyje analizuojama futbolo sporto mokyklų mokinių jaunučių ir jaunių socialinė atsakomybė. Pateikiami socialinės atsakomybės ypatumai pagal amžių, socialinės atsakomybės komponentus ir socialinės atsakomybės pasireiškimo sritis.
Tyrimo objektas: futbolo sporto mokyklų mokinių socialinė atsakomybė. Tyrimo tikslas: nustatyti futbolo sporto mokyklų mokinių socialinę atsakomybę. Tyrimo uždaviniai: (1) Palyginti 15–16 metų ir 17–18 metų futbolo sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės komponentus. (2) Palyginti 15–16 metų ir 17–18 metų futbolo sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės pasireiškimo sritis. (3) Įvertinti 15–16 metų ir 17–18 metų futbolo sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės lygį. Tyrimo metodas: futbolo sporto mokyklų mokinių socialiniai atsakomybei nustatyti naudota anketinė apklausa. Atskleista, kad jaunių (17-18 metų) futbolo sporto mokyklų mokinių socialinė atsakomybė labiau (p<0,05) grindžiama pagarba kitiems, negu 15-16 metų futbolo sporto mokyklų mokinių. Atskleista, kad 17-18 metų futbolo sporto mokyklų mokinių socialinė atsakomybė labiau (p<0,05) pasireiškia treniruočių ir varžybų metu negu 15-16 metų futbolo sporto mokyklų mokinių. Įvertinus 15–16 ir 17–18 metų futbolo sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės lygį paaiškėjo, kad 17–18 metų futbolo sporto mokyklų mokiniai pasižymi aukštesniu socialinės atsakomybės lygiu (p<0,05).
NEURORAUMENINIŲ TRENIRUOČIŲ POVEIKIS KREPŠININKŲ ČIURNOS DINAMINIAM STABILUMUI, VYTAUTAS PADGURECKAS (p. 16 – 22)
Raktiniai žodžiai: dinaminis stabilumas, neuroraumeninė treniruotė, čiurnos trauma.
Kaina – 7,24 € (25 Lt) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10033.
Straipsnio santrauka
Naujausi tyrimai rodo, jog nervų ir raumenų kontrolė gali būti labiausiai modifikuojamas rizikos veiksnys krepšininkų čiurnos traumų prevencijai (Hewett ir kt., 2005). Neuroraumeninės kontrolės stoka gali būti viena iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių pakartotinę traumą. Krepšininkai yra ta grupė žmonių, kuriems patirti traumą yra žymiai didesnė tikimybė, lyginant su žmonėmis, kurie nesiekia sportinio rezultato. Viena iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių krepšininkų traumų yra čiurnos sąnario, raiščių pažeidimai, kurie tam tikram laikui gali apriboti sportininko veiklą. Labai svarbu nustatyti sportininko gebėjimą grįžti į ankstesnę fizinę veiklą atsižvelgiant į sporto šaką. Vienas iš būdų norint įvertinti sportininko gebėjimą grįžti į aikštelę yra fizinių bei funkcinių judesių vertinimas specialiais funkciniais testais. Dažniausiai vertinamas sportininko skausmas, raumenų jėga ir galia, apatinių galūnių stabilumas keliose skirtingose judesių plokštumose, ištvermė, lankstumas, pusiausvyra, propriocepcija, greitis, judrumas. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad neuroraumeninė programa sumažina apatinių galūnių traumų rizikos veiksnius (Tiemstra, 2012). Atliktas tyrimas, kuriuo norėta išsiaiškinti kaip po 4 savaičių neuroraumeninių treniruočių pasikeičia krepšininkų, patyrusių čiurnos raiščių patempimą dinaminės laikysenos valdymas. Tyrimo rezultatais nustatyta, jog sveikos kojos čiurnos dinaminis stabilumas buvo geresnis tiek prieš, tiek po neuroraumeninių treniruočių ciklo lyginant rezultatus su pažeista koja. Pažeistos kojos rezultatai po neuroraumeninių treniruočių taikymo pagerėjo ir tuo atžvilgiu sumažėjo galimybė ateityje patirti pakartotinas traumas. Kaip teigia mokslininkai, neuroraumeninė treniruotė turėtų būti taikoma sportininkams vieną kartą per savaitę kartu su įprastine treniruote. Tyrimo metu šios treniruotės taikytos 3 kartus per savaitę ir tai davė teigiamų rezultatų. Prieš tyrimą atlikus sveikos ir pažeistos kojos kombinuoto rezultato apskaičiavimą pastebėjome, jog pažeistos kojos rodiklis prieš treniruotes rodė padidėjusią tikimybę ateityje patirti pakartotinas traumas. Ši tendencija patvirtina mokslininkų teiginius, kad anksčiau patirtos čiurnos traumos gali lemti pakartotinę traumą (Polzer ir kt., 2012). Po 4 savaičių neuroraumeninių treniruočių taikymo sumažėjo čiurnos traumos tikimybė visiems tiriamiesiems. Taigi galima teigti, kad šie pratimai krepšininkams yra veiksmingi. Tai patvirtina įvairiais tyrimais įrodyti faktai, kad neuroraumeninė treniruotė sumažina čiurnos traumų tikimybę (Hewwet ir kt., 2005).
SPORTUOJANČIŲ IR NESPORTUOJANČIŲ MOKSLEIVIŲ DOROVINIAI SOCIALINIAI ĮGŪDŽIAI: EMPIRINIO TYRIMO KONTEKSTAS, ŠARŪNAS ŠNIRAS, (p. 23 – 28)
Raktiniai žodžiai: sportuojantys moksleiviai, nesportuojantys moksleiviai, doroviniai socialiniai įgūdžiai.
Kaina – 7,24 € (25 Lt) (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10034.
Straipsnio santrauka
Pagrindinis dėmesys publikacijoje skiriamas sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių dorovinių socialinių įgūdžių lygio bei svarbos vertinimo ypatumams atskleisti. Moksliniuose darbuose vis dažniau nurodoma, kad socialinių įgūdžių trūkumas ne tik kasdieninėse gyvenimo situacijose bet ir sportinės veiklos metu yra didelė problema mokyklinio amžiaus jaunuoliams. Todėl vis dažniau keliamas klausimas: nuo ko priklauso tinkamas paauglio elgesys įvairiose socialinėse situacijose, nes kiekviena socialinė situacija sukelia tam tikrus sunkumus ir reikalauja tam tikrų įgūdžių, įveikiant ją. Dažniausiai tiek sportuojantiems, tiek nesportuojantiems paaugliams sunkumai iškyla įvairiose situacijose: kai tenka kovoti už savo teises, kai tenka viešai išreikšti savo poziciją, kai bijoma kritikos ir klaidų, konfliktuojant, bendraujant su priešiškai nusiteikusiais bendraamžiais, įvairiose varžybinėse situacijose, ypač kontaktiniuose žaidimuose, susitinkant nepažįstamus asmenis; bendraujant su autoritetą turinčiais žmonėmis. Mokslinis naujumas ir originalumas grindžiamas tuo, kad jaučiamas stygius darbų, skirtų sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių dorovinių socialinių įgūdžių įvertinimo problemoms nagrinėti. Darbe siekiama atsakyti į probleminį klausimą: ar skiriasi sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių dorovinių socialinių įgūdžių lygis ir svarba?
Socialiniams įgūdžiams vertinti taikytas dorovinių socialinių įgūdžių klausimynas, parengtas remiantis moksleivių humaniško elgesio apraiškų tyrimo faktorinės analizės duomenimis (Bakutytė, 1999, Šniras, Malinauskas, 2005). Buvo nagrinėjami šie doroviniai socialiniai įgūdžiai – tai paguosti, padėti, neapsimetinėti, neapgaudinėti, nežeminti, nekeršyti, laikytis duoto žodžio, atsakyti už savo veiksmus.
Tyrimo imtį sudarė 278 12-15 m. moksleiviai (berniukai) (iš jų: 115 sportuojantys ir 163 nesportuojantys). Sportuojančių grupei priskirti moksleiviai, kurie dalyvavo ne tik kūno kultūros pamokose, bet ir lankantys įvairių sporto šakų mokyklas, tuo tarpu nesportuojančių grupę sudarė moksleiviai lankantys vieną – du kartus per savaitę kūno kultūros pamokas. Tyrime dalyvavo moksleiviai, iš Kauno, Alytaus, Klaipėdos mietų, taip pat Anykščių, Ukmergės, Utenos, Pasvalio rajonų bendrojo lavinimo mokyklų.
Išanalizavus skirtingų moksleivių grupių dorovinių socialinių įgūdžių lygio rezultatus, atskleista, kad sportuojantys moksleiviai statistiškai palankiau vertina įgūdžius paguosti (p<0,05), padėti (p<0,05) ir laikytis duoto žodžio (p<0,05), tuo tarpu aukštesnis įgūdžių nežeminti (p<0,05) ir atsakyti už savo veiksmus (p<0,05) lygis būdingas nesportuojantiems moksleiviams.
Palyginus abiejų grupių dorovinių socialinių įgūdžių svarbos vertinimus, nustatyta, kad sportuojančių ir nesportuojančių moksleivių vertinimai patikimai skyrėsi pagal dorovinius socialinius įgūdžius: paguosti (p<0,05) ir padėti (p<0,05), šių įgūdžių svarbą palankiau vertina nesportuojantys moksleiviai.