Get Adobe Flash player

2015, Nr. 2 (21)

Mokslas ir edukaciniai procesai, Nr. 2 (21), 2015
ISSN 2345-0681
Kaina – 14,48 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10043.
Pastaba: straipsnius galima įsigyti ir atskirai. Daugiau informacijos prie straipsnių aprašymo.

TURINYS

ARTŪRAS AKELAITIS

VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ SOCIALINIŲ GEBĖJIMŲ RAIŠKA PER KŪNO KULTŪROS PAMOKAS
SOCIAL SKILLS EXPRESSION OF SENIOR HIGH SCHOOL AGE STUDENTS IN PHYSICAL EDUCATION CLASSES

5 psl.

ARTŪRAS JANAUSKAS

JAUNŲJŲ SPORTININKŲ ASMENINĖS IR SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO TEORINĖS PRIELAIDOS
THEORETICAL BACKGROUND FOR THE DEVELOPMENT OF PERSONAL AND SOCIAL COMPETENCE IN YOUNG ATHLETES

11 psl.

DALIUS JUODSNUKIS, ARTŪRAS AKELAITIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS

LIETUVOS UNIVERSITETAI PERIODINĖJE SPAUDOJE: KAS SAKOMA STOJANTIESIEMS?
LITHUANIAN UNIVERSITIES IN PERIODICAL PRESS: WHAT INFORMATION IS PROVIDED TO ENTRANTS?

19 psl.

DALIUS JUODSNUKIS

SKIRTINGO MEISTRIŠKUMO JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS RAIŠKA
EXPRESSION OF SOCIAL RESPONSIBILITY AMONG YOUNG FOOTBALLERS OF DIFFERENT PERFORMANCE LEVEL

31 psl.

ANDRIUS LAZAUSKAS

DAUGIAMEČIO SPORTININKŲ RENGIMO YPATUMAI
PECULIARITIES OF A LONG-TERM ATHLETE DEVELOPMENT

38 psl.

AISTĖ PADGURECKIENĖ

INOVACIJŲ, MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS REIKŠMĖ ŠALIES KONKURENCINGUMUI
THE INNOVATION, RESEARCH AND EXPERIMENTAL DEVELOPMENT INFLUENCE ON COUNTRY'S COMPETITIVENESS

45 psl.

ŠARŪNAS ŠNIRAS

PAAUGLIŲ BENDRAVIMO IR KLAUSYMOSI ĮGŪDŽIAI: AMŽIAUS IR LYTIES ASPEKTAS
COMMUNICATION AND LISTENING SKILLS OF ADOLESCENTS: ASPECT OF AGE AND SEX

53 psl.

 

VYRESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ SOCIALINIŲ GEBĖJIMŲ RAIŠKA PER KŪNO KULTŪROS PAMOKAS, ARTŪRAS AKELAITIS, (p. 5 – 10)

Raktiniai žodžiai: socialinių gebėjimų raiška, kūno kultūros pamokos, vyresniojo mokyklinio amžiaus mokiniai.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10044.

Straipsnio santrauka

Įvadas. Socialinių gebėjimų ugdymas paauglystės laikotarpyje yra vienas iš didžiausių šiuolaikinės edukacijos iššūkių. Kūno kultūros pamokos, kur vyksta intensyvios emocingos situacijos, atsiskleidžia mokinių charakteris ir asmenybė, yra puiki aplinka mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymui. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra atskleisti vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių gebėjimų raiškos ypatumus per kūno kultūros pamokas.
Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliktas 2014/2015 mokslo metais. Remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais, kad socialiniai gebėjimai keičiasi kintant tiriamųjų amžiui, savo tyrime vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinius suskirstėme į dvi skirtingas amžiaus grupes. Tyrimo imties tūrį sudarė vyresniojo mokyklinio amžiaus 15 – 16 metų 244 ir 17 – 18 metų 258 mokiniai. Pagal lytį tiriamieji pasiskirstė taip: 224 vaikinai ir 278 merginos. Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių gebėjimų raiškos per kūno kultūros pamokas nustatymui pasitelktas mokinių socialinių gebėjimų įvertinimo sistemos klausimynas, skirtas 7 – 12 klasių mokiniams (SSRS-S) (Gresham, Elliott, 1990). Klausimyną sudaro 39 klausimai, kuriame socialiniai gebėjimai yra išskaidomi į pagrindinius komponentus: bendradarbiavimas, atkaklumas, empatija ir savikontrolė. (SSRS-S)  klausimyną mokiniai turi įvertinti 3-ų taškų skalėje, „kaip dažnai?” tam tikras socialinis gebėjimas yra taikomas. Pateikiami galimi atsakymų variantai: Niekada, Kartais ar Labai dažnai. Atsakymai koduojami nuo 0 iki 2 (0 – Niekada; 1 – Kartais; 2 – Labai dažnai). Šio tyrimo tiriamajai imčiai Cronbach’o alfa koeficiento reikšmė 0.70. Statistinėms hipotezėms tikrinti buvo taikomas Stjudento t kriterijus.
Tyrimo rezultatai. Palyginus 15 – 16 metų ir 17 – 18 metų mokinių socialinius gebėjimus, atskleista, kad 17 – 18 metų mokiniai pasižymi didesniais atkaklumo ir savikontrolės gebėjimais per kūno kultūros pamokas( p < 0.05).
Palyginus vaikinų ir merginų socialinius gebėjimus, atskleista, kad merginos pasižymi didesniais bendradarbiavimo gebėjimais per kūno kultūros pamokas nei vaikinai (p < 0.05).
Pagal kitus socialinių gebėjimų komponentus tarp vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p > 0.05).
Išvados. Atskleista, kad 17 – 18 metų mokiniai pasižymi didesniais atkaklumo ir savikontrolės gebėjimais nei 15 – 16 metų mokiniai, o merginos pasižymi didesniais bendradarbiavimo gebėjimais per kūno kultūros pamokas, nei vaikinai (p < 0,05). 

 

JAUNŲJŲ SPORTININKŲ ASMENINĖS IR SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO TEORINĖS PRIELAIDOS, ARTŪRAS JANAUSKAS, (p. 11 – 18)

Raktiniai žodžiai: jaunieji sportininkai, asmeninė kompetencija, socialinė kompetencija.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10045.

Straipsnio santrauka

Šio tyrimo tikslas: atskleisti jaunųjų sportininkų asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo teorines prielaidas.
Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodai siekiant atskleisti jaunųjų sportininkų asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo teorines prielaidas.
Asmeninė kompetencija darbe interpretuojama kaip žinių, įgūdžių bei nuostatų visuma, ir kurių reikia asmeninei savirealizacijai. Sportinėje veikloje asmeninės kompetencijos ugdymas yra būtinas, kad jaunieji sportininkai gebėtų teigiamai vertinti savo asmenines savybes, labiau pasitikėtų savimi varžybų metu, mokėtų sutelkti jėgas siekiant užsibrėžtų tikslų, gebėtų įveikti stresą ne tik varžybų metu, bet ir realiose gyvenimiškose situacijose. Analizuojant socialinę kompetenciją, kuri taip pat labai svarbi sportinio ugdymo proceso dalis atsigręžiama į šias socialinio funkcionavimo sritis: asmeninių santykių plėtojimą, bendravimą, komunikavimą platesniame kontekste (bendradarbiaujant, sprendžiant problemas, kūrybiškai pritaikant socialinius įgūdžius įvairiose žmogaus veiklose). Socialinė kompetencija sporto kontekste tapatinama su socialiniais gebėjimais bei socialiniais ar gyvenimo įgūdžiais, kurie turi teigiamą poveikį asmenybės tapsmui.
Mokslinė literatūros analizė atskleidė asmeninės ir socialinės kompetencijos fenomenų ryšį edukologijos mokslo požiūriu. Pastarųjų ugdymas yra svarbi sportinio proceso ugdymo dalis, kurio metu yra mokomasi teigiamai vertinti savo asmenines savybes, valdyti patiriamą stresą varžybų metu, siekti užsibrėžtų tikslų, sąžiningumo, atsakingumo, atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis kitais, priimti tinkamus sprendimus, elgtis etiškai ir atsakingai, vystyti teigiamus santykius ir vengti negatyvaus elgesio. Šios pagrindinės charakteristikos turi būti ugdomos, kad jaunimui sektųsi ne tik ir įvairiose gyvenimo srityse, bet ir sporte. Sporto sektorius yra ideali aplinka, kurioje galima skatinti sportininkų asmeninės ir socialinės ugdymą.
Asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo modelio pagal Fetro, Rhodes, Hey (2010) apžvalga rodo, kad toks modelis galėtų būti veiksmingas jaunųjų sportininkų ugdymui. Todėl aktualu tobulinti ir adaptuoti šį modelį Lietuvai ir rengti pagal jį ugdymo programas.

 

LIETUVOS UNIVERSITETAI PERIODINĖJE SPAUDOJE: KAS SAKOMA STOJANTIESIEMS? DALIUS JUODSNUKIS, ARTŪRAS AKELAITIS, ROMUALDAS MALINAUSKAS, (p. 19 – 30)

Raktiniai žodžiai: universitetas, periodinė spauda, stojantysis.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10046.

Straipsnio santrauka

Santrauka. Lietuvoje tarp universitetų pastaraisiais metais pastebima konkurencijos didėjimo apraiškų. Konkurencija vyksta ne tik tarp universitetų, taip pat universitetų ir kolegijų. Šiandien jau pastebimas ir tarptautinis spaudimas šioje sferoje, todėl Lietuvos universitetų įvaizdis periodinėje spaudoje įgauna reikšmę kai stojantieji renkasi kur pradėti studijas. Tačiau Lietuvoje tik dabar pradedama suvokti įvaizdžio puoselėjimo svarba studentų pritraukimui.
Šioms tendencijoms poveikį turėjo 2009 m. mokslo ir studijų reforma, kuri suteikė studento krepšelius ir lygias galimybes studentus gavusius krepšelius studijuoti tiek universitetuose, tiek ir kolegijose, taip pat valstybinėse ir nevalstybinėse aukštojo mokslo įstaigose.
Universitetai, norėdami pritraukti studentus, turi pateikti tam tikrą informaciją apie save, įgyti tam tikrą įvaizdį stojančiųjų akyse bei pritraukti studentus. Tačiau apie juos pateikiama informacija periodinėje spaudoje gali būti labai įtaigi, netgi įtaigesnė lyginant su pačių universitetų pateikiama informacija.
Tyrimo metodai. Buvo naudota mokslinės literatūros analizė ir turinio analizė, vertinant Lietuvos periodinės spaudos publikacijas. Turinio analizė atlikta nuo 2010 metų iki 2012 metų. Šis laikotarpis pasirinktas todėl, kad nuo  2009 m. birželio mėnesio buvo įvykdyta mokslo ir studijų reforma, numačiusi studento krepšelius ir suteikusi lygias galimybes krepšelius gavusius studentus pritraukti tiek universitetams, tiek kolegijoms, valstybinėms bei nevalstybinėms įstaigoms.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad nenurodomas didžiosios dalies publikaci­jų parengimo pagrindas, t. y. informaci­jos šaltinis. Nepristatydami šaltinio redaktoriai skatina daryti prielaidas apie tam tikrą publikacijos subjektyvumą.. Dažniausiai atrinktuose straipsniuose nuomonę išsakė universitetų vadovai arba atstovai, o mažiausiai savo nuomonę pareiškė studentai.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad „Verslo žinių“ dienraštyje, kurį skaito daugiausiai verslo pasaulio atstovai, buvo aptikta kelis kartus daugiau straipsnių, nurodant  informacijos šaltinius, negu kituose tirtuose dienraščiuose. Galime daryti prielaidą, kad „Verslo žinių“ auditorija kelia didesnius reikalavimus pateikiamos informacijos objektyvumui. Taip pat „Verslo žinių“ dienraštyje buvo pateikta daugiausiai palankios arba neutralios informacijos, lyginant su kituose dienraščiuose pateikiama informacija.

 

SKIRTINGO MEISTRIŠKUMO JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS RAIŠKA, DALIUS JUODSNUKIS, (p. 31 – 37)

Raktiniai žodžiai: socialinė atsakomybė,  futbolas, meistriškumas.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10047.

Straipsnio santrauka

Straipsnyje analizuojama skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų socialinė atsakomybės raiška. Pateikiami skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų socialinės atsakomybės ypatumai, taip pat analizuojami socialinės atsakomybės komponentai ir jos pasireiškimo sritys.
Tyrimo objektas – skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų socialinė atsakomybės raiška. Tyrimo tikslas – nustatyti skirtingo meistriškumo jaunučių futbolininkų socialinę atsakomybės raišką.
Tyrimo uždaviniai: (1) Palyginti skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų (15-16 metų jaunučių) socialinės atsakomybės komponentų lygį pagal meistriškumą. (2) Palyginti skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų (15-16 metų jaunučių) socialinės atsakomybės pasireiškimo sritis pagal meistriškumą. (3) Nustatyti skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų (15-16 metų jaunučių) socialinės atsakomybės lygį. Tyrimo metodas: skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų socialinei atsakomybei nustatyti naudota anketinė apklausa. Palyginus skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų (15-16 metų jaunučių) socialinės atsakomybės komponentus, nenustatytas reikšmingas skirtumas tarp didesnio ir mažesnio meistriškumo jaunųjų futbolininkų. Palyginus skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų (15-16 metų jaunučių) socialinės atsakomybės pasireiškimo sritis, nenustatytas reikšmingas skirtumas tarp didesnio ir mažesnio meistriškumo jaunųjų futbolininkų. Įvertinus skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų (15-16 metų jaunučių) socialinės atsakomybės lygį paaiškėjo, kad nebuvo nustatytas reikšmingas skirtumas tarp didesnio ir mažesnio meistriškumo jaunųjų futbolininkų.

 

DAUGIAMEČIO SPORTININKŲ RENGIMO YPATUMAI, ANDRIUS LAZAUSKAS, (p. 38 – 44)

Raktiniai žodžiai: daugiametis sportininkų rengimas, sportinė karjera, didelio meistriškumo sportas.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10048.

Straipsnio santrauka

Šio tyrimo tikslas: atskleisti daugiamečio sportininkų rengimo ypatumus. Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizės ir apibendrinimo metodai siekiant atskleisti daugiamečio sportininkų rengimo ypatumus.
Mokslinės literatūros šaltinių analizė atskleidė, kad sportininkų daugiamečio rengimo raida priklauso nuo daugybės veiksnių, kurie gali būti nagrinėjami sportinio rengimo technologijų aspektu arba sportininko socialinės edukacijos aspektu, tačiau daugumos mokslininkų pripažįstama, kad sisteminis rengimas yra pagrindas didelio meistriškumo sportininko ugdymui. Pasaulyje parengtos įvairios sportininkų daugiamečio rengimo programos, skirtos sporto talentų atrankai, jų ugdymui ir gyvenimo būdo palaikymui, bet šiuolaikinė konkurencija sportininkų tarpe verčia nuolatos keisti esamas programas ir taikyti jas prie rinkos poreikių. Šalies daugiamečio sportinio rengimo programa gali būti sudaroma remiantis gyventojų skaičiumi, sporto šakos specifika, individų potencinėmis galiomis, sporto talentų atrankos metodais ir taikoma sporto sistema.
Sportininkų rengimo technologijos neapima vaikų judamųjų gebėjimų potencinių galių lavinimo ir sportinės karjeros  baigimo etapų, todėl šie etapai turi būti tiriami edukaciniu požiūriu – su tikslu nuolatos išlaikyti sportininko ryšį su sportu. Daugiametį sportininkų rengimą lemiančius veiksnius galime suskirstyti taip: genetiniai, fiziologiniai, psichologiniai, socialiniai ir edukaciniai veiksniai. Daugiametis sportininkų rengimas apima sportinius ir nesportinius veiksnius, kurių įgalinimas pasireiškia priklausomai nuo laiko, kurį individas praleidžia siekdamas sportinių rezultatų.

 

INOVACIJŲ, MOKSLINIŲ TYRIMŲ, EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS REIKŠMĖ ŠALIES KONKURENCINGUMUI, AISTĖ PADGURECKIENĖ, (p. 45 – 52)

Raktiniai žodžiai: inovacijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, šalies ekonominis konkurencingumas.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10049.

Straipsnio santrauka

Ekonomikos sistemos diktuojami iššūkiai vis labiau rodo būtinybę šalims, siekiančioms išlaikyti savo konkurencingumą, atkakliau orientuoti savo plėtros siekius į inovacijų kūrimą bei diegimą. Konkurencingumas tampa esmine priežastimi, lemiančia šalies ekonominį tempą ir rezultatus. Dėl šios priežasties daugelis šalių naujai vertina plėtros strategijas ir raidos scenarijus, ieško perspektyvių nišų, kuriose turėtų ar galėtų plėtoti savo konkurencinį pranašumą.
Straipsnyje apibendrinta inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros reikšmė šalies konkurencingumui, kuris apibūdinamas kaip visuma institucijų, politinių ir ekonominių veiksnių, nulemiančių šalies produktyvumo lygį. Pastebėjus, kad naujomis technologijomis besiremiančios įmonės pasiekia didelį ekonominį efektą ir yra labai svarbios šalies ūkiui, joms pradėtas teikti itin svarbus dėmesys. Inovacijoms reikalingų žinių gavimas yra tiesiogiai siejamas su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, kurie įvardijami, kaip sistemingai atliekamas kūrybinis pažinimo darbas, įskaitant žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimą, ir šio pažinimo panaudojimas praktinėms reikmėms.
Atlikta statistinių duomenų analizė parodė, kad išlaidos MTEP Lietuvoje 2004-2013 m. didėjo sparčiau nei BVP, tačiau nuo ES vidurkio atsiliekama daugiau nei 2 kartus. Lietuvoje didesnę dalį MTEP finansuoja valdžia lyginant su privačiu sektoriumi. Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programoje numatyta iki 2020 m. pasiekti ES šalių inovacinės veiklos vidurkį, vystyti inovatyviojo verslo finansavimo ekosistemą, šiame dokumente pateiktos svarbiausios 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų panaudojimo kryptys ir prioritetai.
Išsiaiškinta, kad daugelis šalies statistinių rodiklių inovacijų finansavimo srityje nesiekia Europos Sąjungos šalių vidurkio ir žymiai atsilieka nuo šalies lūkesčių. Nustatyta, kad moksliniai tyrimai, naujos technologijos ir inovacijos yra žinių ekonomikos pagrindas, be to veiksmingas būdas užtikrinti šalies konkurencingumą, o šių sričių plėtra labai priklauso nuo investicijų į MTEP  bei glaudaus verslo ir mokslo bendradarbiavimo. Taigi vienas iš Lietuvos laukiančių iššūkių yra privačių investicijų į MTEP ir inovacijas padidinimas.

 

PAAUGLIŲ BENDRAVIMO IR KLAUSYMOSI ĮGŪDŽIAI: AMŽIAUS IR LYTIES ASPEKTAS, ŠARŪNAS ŠNIRAS, (p. 53 – 58)

Raktiniai žodžiai: paaugliai, merginos, vaikinai, bendravimo ir klausymosi įgūdžiai.
Kaina – 7,24 € (pirkimo sąlygas rasite čia).
Prekės kodas - 10050.

Straipsnio santrauka

Paauglystė, tai laikotarpis reikalaujantis įvairių socialinių pokyčių, kurie įtakoja ne tik jaunos asmenybės elgesį, bet ir jų socialinius įgūdžius vėlesniame gyvenime. Galima manyti, kad socialiniai įgūdžiai, kurie įgyjami paauglystėje, gali būti sėkmingai perkeliami ir į kitas gyvenimo sritis, padeda sėkmingiau orientuotis įprastose socialinėse situacijose, skatina harmoningą jaunos asmenybės tobulėjimą. Todėl moksliniuose darbuose pagrįstai nurodoma, kad bendravimo ir klausymosi įgūdžiai yra vieni iš pagrindinių žmogaus veikimo elementų, leidžiančių lengviau integruotis į visuomenę, padeda būti mažiau priklausomam nuo aplinkinių. Tyrimo tikslu siekiama atskleisti, kaip paaugliai vertina savo bendravimo ir klausymosi įgūdžius.
Mokslinis naujumas ir originalumas grindžiamas tuo, jog teorinėje dalyje aptariamos paauglių bendravimo ir klausymosi įgūdžių privalumų ir trūkumų pasekmės, taip pat mokslinių darbų analizė leido atskleisti, kad didžioji dalis panašių tyrimų yra neišsamūs t.y., aprašomojo pobūdžio. Empirinio tyrimo rezultatų dėka, įvardinti nagrinėjamų įgūdžių panašumai ir skirtumai atsižvelgiant į paauglių amžių ir lytį.
Darbe taip pat siekiama atsakyti į probleminį klausimą: kaip skirtingo amžiaus ir lyties paauglių grupėse vertinami bendravimo ir klausymosi įgūdžiai?
Bendravimo įgūdžiams įvertinti, pasitelkta bendravimo įgūdžių anketa, kurią sudarė 51 klausimas (Miškinis, 2005). Į pateiktus klausimus tiriamieji turėjo atsakyti „Taip“ arba „Ne“. Bendravimo įgūdžiai buvo vertinami: 38 ir daugiau balų – aukštas lygis, 37 – 30 balai – vidutinis lygis, 29 – 0 balai – žemas lygis. Klausymosi įgūdžiams tirti taikėme R. Martenso anketą (Martens, 1999). Tiriamiesiems pateikta 14 teiginių, į kuriuos jie atsakė pažymėdami vieną iš keturių galimų atsakymų variantų: „niekada" – 1 balas, „retai" – 2 balai, „kartais" – 3 balai, „dažnai" – 4 balai. Klausymosi įgūdžiai vertinami: 15 – 34 balai – aukštas lygis; 35 – 44 balai – vidutinis lygis, 45 ir daugiau – žemas lygis.
Tyrimui pasirinktos atsitiktinės nepriklausomos imties tūrį sudarė 10–15 m. paaugliai iš penkių Kauno miesto vidurinių mokyklų. Apklausos metu apklausti 10–12 m. 97 paaugliai: iš jų 50 mergaitės ir 47 berniukai bei 13–15 m. 103 paaugliai: 58 mergaitės ir 44 berniukai. Tyrimas atliktas 2013/2014 mokslo metais. Apklausa vykdyta papildomo ugdymo užsiėmimų metu.
Išanalizavus skirtingo amžiaus paauglių bendravimo įgūdžio rezultatus atskleista, kad 13–15 m. paaugliai pasižymi aukštesniu bendravimo įgūdžio lygiu (p<0,05), nei 10–12 m. paaugliai. Tačiau nustatyta, kad 10–12 m. paaugliai savo klausymosi įgūdį vertina palankiai, o 13–15 m. paaugliai tik vidutiniškai. Tuo tarpu palyginus paauglių merginų ir vaikinų bendravimo įgūdžio vertinimus, statistiškai patikimi skirtumai pagal bendravimo įgūdį nenustatyti. Tačiau atskleista, kad merginos savo klausymosi įgūdį vertina statistiškai patikimai palankiau (p>0,05), nei vaikinai.

Naujienų kalendorius
2017 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930