Get Adobe Flash player

TURINYS, 2016, Nr. 2 (23)

ARTŪRAS JANAUSKAS

JAUNŲJŲ SPORTININKŲ ASMENINĖS IR SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO PROGRAMOS TEORINIS PAGRINDIMAS

THEORETICAL SUBSTANTIATION OF PERSONAL AND SOCIAL COMPETENCE DEVELOPMENT PROGRAM FOR YOUNG ATHLETES

5 psl.

DALIUS JUODSNUKIS

LIETUVOS JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ SUVOKTOS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ANALIZĖ

ANLYSIS OF PERCEIVED SOCIAL RESPONSIBILITY AMONG YOUNG LITHUANIAN FOOTBALL PLAYERS

13 psl.

ROMUALDAS MALINAUSKAS

JAUNŲJŲ KREPŠININKŲ KOLEKTYVINIS SAVAVEIKSMIŠKUMAS

COLLECTIVE EFFICACY OF YOUNG BASKETBALL PLAYERS

19 psl.

INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ, VITALIJA BUMBLYTĖ

SPORTO CENTRO KLIENTŲ PASITENKINIMAS SVEIKATINGUMO PASLAUGOMIS TENKINANT JŲ POREIKIUS LYTIES ASPEKTU

SPORT CENTER CLIENT SATISFACTION OF WELLNESS SERVICES MEETING CLIENT NEEDS: ASPECT OF GENDER

25 psl.

REMIGIJUS KINDERIS, INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ

MODELLING OF TOURISM BUSINESS SYSTEM SEEKING AN INTEGRATIVE MODEL

TURIZMO VERSLO SISTEMOS MODELIAVIMAS SIEKIANT INTEGRUOTO TURIZMO SISTEMOS MODELIO

31 psl.

KRISTINA SAMAŠONOK, ALA PETRULYTĖ, GIEDRĖ STAŠKIENĖ

PERSONALITY TRAITS OF STUDENTS, CREATIVITY AND PERCEIVED VOCATIONAL FUTURE SUCCESS

STUDENTŲ ASMENYBĖS BRUOŽAI, KŪRYBIŠKUMAS IR SUVOKIAMAS PROFESINĖS ATEITIES SĖKMINGUMAS

41 psl.

KRISTINA SAMAŠONOK

PIRMOSIOS PAKOPOS TURIZMO SRITIES STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ STUDIJŲ PASIRINKIMO MOTYVAI: ASMENINIŲ YPATUMŲ IR DARBO GALIMYBIŲ TURIZMO SRITYJE SĄSAJOS

STUDENTS' MOTIVATION FACTORS FOR CHOOSING THE FIRST CYCLE STUDY PROGRAMME IN THE FIELD OF TOURISM: THE RELATIONSHIP BETWEEN PERSONAL CHARACTERISTICS AND JOB OPPORTUNITIES IN TOURISM SECTOR

53 psl.

 

JAUNŲJŲ SPORTININKŲ ASMENINĖS IR SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMO PROGRAMOS TEORINIS PAGRINDIMAS

THEORETICAL SUBSTANTIATION OF PERSONAL AND SOCIAL COMPETENCE DEVELOPMENT PROGRAM FOR YOUNG ATHLETES

ARTŪRAS JANAUSKAS

Šio tyrimo tikslas: remiantis ugdymo per sportą programomis pagrįsti jaunųjų sportininkų asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo modelį teorines aspektu.

Tyrime taikyti metodai: mokslinės literatūros analizės ir apibendrinimo metodai siekiant atskleisti jaunųjų sportininkų asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo per sportą programos teorinį pagrindimą.

Asmeninė kompetencija darbe interpretuojama kaip žinių, įgūdžių bei nuostatų visuma, ir kurių reikia asmeninei savirealizacijai. Sportinėje veikloje asmeninės kompetencijos ugdymas yra būtinas, kad jaunieji sportininkai gebėtų teigiamai vertinti savo asmenines savybes, labiau pasitikėtų savimi varžybų metu, mokėtų sutelkti jėgas siekiant užsibrėžtų tikslų, gebėtų įveikti stresą ne tik varžybų metu, bet ir realiose gyvenimiškose situacijose. Analizuojant socialinę kompetenciją, kuri taip pat labai svarbi sportinio ugdymo proceso dalis atsigręžiama į šias socialinio funkcionavimo sritis: asmeninių santykių plėtojimą, bendravimą, komunikavimą platesniame kontekste (bendradarbiaujant, sprendžiant problemas, kūrybiškai pritaikant socialinius įgūdžius įvairiose žmogaus veiklose). Socialinė kompetencija sporto kontekste tapatinama su socialiniais gebėjimais bei socialiniais ar gyvenimo įgūdžiais, kurie turi teigiamą poveikį asmenybės tapsmui.

Mokslinė literatūros analizė atskleidė asmeninės ir socialinės kompetencijos fenomenų ryšį edukologijos mokslo požiūriu. Pastarųjų ugdymas yra svarbi sportinio proceso ugdymo dalis, kurio metu yra mokomasi teigiamai vertinti savo asmenines savybes, valdyti patiriamą stresą varžybų metu, siekti užsibrėžtų tikslų, sąžiningumo, atsakingumo, atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis kitais, priimti tinkamus sprendimus, elgtis etiškai ir atsakingai, vystyti teigiamus santykius ir vengti negatyvaus elgesio. Šios pagrindinės charakteristikos turi būti ugdomos, kad jaunimui sektųsi ne tik ir įvairiose gyvenimo srityse, bet ir sporte. Sporto sektorius yra ideali aplinka, kurioje galima skatinti sportininkų asmeninės ir socialinės ugdymą.

Asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo programa remiantis integraliu asmeninės ir socialinės kompetencijos ugdymo modeliu bei gyvenimo įgūdžių ugdymo per sportą teorinėmis nuostatomis galėtų būti veiksminga jaunųjų sportininkų ugdymui.

 

LIETUVOS JAUNŲJŲ FUTBOLININKŲ SUVOKTOS SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ANALIZĖ

ANALYSIS OF PERCEIVED SOCIAL RESPONSIBILITY AMONG YOUNG LITHUANIAN FOOTBALL PLAYERS

DALIUS JUODSNUKIS

Straipsnyje analizuojami Lietuvos jaunųjų futbolininkų (jaunučių ir jaunių) suvoktos socialinės atsakomybės ypatumai. Pateikiami suvoktos socialinės atsakomybės komponentai, analizuojamas jaunučių ir jaunių futbolininkų bendrosoios suvoktos socialinės atsakomybės lygis.

Tyrimo objektas – jaunučių ir jaunių futbolininkų suvokta socialinė atsakomybė. Tyrimo tikslas – nustatyti jaunučių ir jaunių futbolininkų suvoktos socialinės atsakomybės ypatumus. Tyrimo uždaviniai: (1) Palyginti jaunučių ir jaunių futbolininkų suvoktos socialinės atsakomybės komponentų raišką. (2) Įvertinti jaunučių ir jaunių futbolininkų bendrąją suvoktą socialinę atsakomybę. Tyrimo metodas. Skirtingo meistriškumo jaunųjų futbolininkų socialinei atsakomybei nustatyti naudota anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai. Apskaičiavus jaunučių ir jaunių futbolininkų suvoktos socialinės atsakomybės komponentų vidurkius balais bei juos palyginus, buvo nustatyta, kad jauniai futbolininkai pasižymėjo aukštesniais vidurkiais pagal visus suvoktos socialinės atsakomybės komponentus. Statistiškai reikšmingai skirtumai (p<0,05) nustatyti pagal šiuos komponentus: „Teigiamas požiūris į socialinės atsakomybės svarbą“, „Teigiamas požiūris į visuomeninį aktyvumą“, „Teigiamas požiūris į sportinę veiklą“, „Teigiamas požiūris į moralinė savimonę“. Pagal kitus suvoktos socialinės atsakomybės komponentus statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti. Įvertinus jaunučių ir jaunių futbolininkų bendrosios suvoktos socialinės atsakomybės lygį bei palyginus rodiklių vidurkius. Nustatyta, kad jaunių futbolininkų bendrosios suvoktos socialinės atsakomybės lygis yra aukštesnis, nei jaunučių futbolininkų, tai patvirtina statistiškai reikšmingas skirtumas (p < 0,01).

 

JAUNŲJŲ KREPŠININKŲ KOLEKTYVINIS SAVAVEIKSMIŠKUMAS

collective EFFICACY OF YOUNG BASKETBALL PLAYERS

ROMUALDAS MALINAUSKAS

Įvadas. Jaučiamas stygius publikacijų, kuriose būtų analizuojamas jaunųjų krepšininkų kolektyvinis savaveiksmiškumas. Todėl šio tyrimo duomenys suteikia naujų žinių sportininkų savaveiksmiškumo tyrimo srityje. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra atskleisti 15–16 ir 17–18 metų jaunųjų krepšininkų kolektyvinio savaveiksmiškumo ypatumus.

Tyrimo metodai. Tyrimas buvo atliktas 2015/2016 metais. Tyrimui pasirinktos imties tūrį sudarė 37 15–16 ir 59 17–18 metų jaunieji krepšininkai (jaunučiai ir jauniai). Buvo taikoma dvipakopė atranka. Pirmiausiai buvo iš Kauno ir Vilniaus miestų krepšinio sporto mokyklų sąrašo išrinktos 6 sporto mokyklos pagal atsitiktines lenteles, o po to buvo tiriami visi tų krepšinio sporto mokyklų jaunučiai (15–16 metų krepšininkai) ir jauniai (17–18 metų krepšininkai).

Jaunųjų krepšininkų kolektyvinio savaveiksmiškumo parametrams nustatyti pasitelkta Kolektyvinio savaveiksmiškumo komponentų tyrimo skalė, kurią sudaro 20 teiginių. Ši skalė parodo sportininkų komandinio savaveiksmiškumo ypatumus, jiems dalyvaujant pratybose ir rungtynėse. Metodika padeda atskleisti šiuos kolektyvinio (komandinio) savaveiksmiškumo komponentus: gebėjimus, pastangas, atkaklumą (ištvermingumą), parengtumą, vieningumą. Taip pat buvo apskaičiuojamas apibendrintas kolektyvinio savaveiksmiškumo rodiklis, susumavus visus komponentus (visų subskalių rodiklius) ir padalinus juos iš komponentų skaičiaus.

Tyrimo rezultatai. Analizuojant gebėjimus kaip kolektyvinio savaveiksmiškumo komponentą nustatyti tokie rodiklių vidurkiai: 15 – 16 metų mokinių – 6,20 ± 0,89 balo, o 17 – 18 metų krepšininkų – 7,05 ± 0,93 balo. Pagal kolektyvinio savaveiksmiškumo komponentą „Pasirengimas“, nustatyti tokie rodiklių vidurkiai: 15 – 16 metų krepšininkų – 6,75 ± 1,11 balo, o 17 – 18 metų krepšininkų – 7,3 ± 0,88 balo. „Vieningumas“ buvo labiau būdingas jauniams nei jaunučiams. Pagal kolektyvinio savaveiksmiškumo komponentus „Pastangos“ ir „Atkaklumas“ tarp 15–16 ir 17–18 metų jaunųjų krepšininkų statistiškai patikimo skirtumo nenustatyta (p > 0.05).

Išvados. Atskleista, kad 17–18 metų jauniesiems krepšininkams yra labiau būdingi šie kolektyvinio savaveiksmiškumo komponentai: gebėjimai, pasirengimas, vieningumas, – nei 15–16 metų jauniesiems krepšininkams. Palyginus 15–16 ir 17–18 metų jaunųjų krepšininkų kolektyvinio savaveiksmiškumo lygį paaiškėjo, kad 17–18 metų jaunieji krepšininkai pasižymi aukštesniu kolektyvinio savaveiksmiškumo lygiu (p < 0,01).

 

SPORTO CENTRO KLIENTŲ PASITENKINIMAS SVEIKATINGUMO PASLAUGOMIS TENKINANT JŲ POREIKIUS LYTIES ASPEKTU

PORT CENTER CLIENT SATISFACTION OF WELLNESS SERVICES MEETING CLIENT NEEDS: ASPECT OF GENDERS

INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ, VITALIJA BUMBLYTĖ

Atliktas tyrimas yra orientuotas į konkretaus sporto centro klientų pasitenkinimo sporto centro paslaugomis tyrimą orientuojantis į klientų poreikių tenkinimą.

Tyrimo duomenys lyties aspektu patvirtina, kad vyrų ir moterų pasitenkinimas paslaugomis vertinamas pakankamai gerai. Vyrams svarbūs svorio priaugimo ir kūno formų sutvirtinimo, moterims – svorio numetimo ir taip pat kūno formų sutvirtinimo poreikių tenkinimas. Vyrai yra mažiau patenkinti jų poreikių tenkinimu aerobinių užsiėmimų metu, naudojamais nenaujai treniruokliais bei netinkamai įrengtais dušais, daiktų saugykla. Moterų pasitenkinimas paslaugomis įvertintas labai gerai, tačiau jos pritarė vyrams dėl nenaujų treniruoklių, daiktų saugyklos ir dušų persirengimo kambariuose. 

 

TURIZMO VERSLO SISTEMOS MODELIAVIMAS SIEKIANT INTEGRUOTO TURIZMO SISTEMOS MODELIO

MODELLING OF TOURISM BUSINESS SYSTEM SEEKING AN INTEGRATIVE MODEL

REMIGIJUS KINDERIS, INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ

Straipsnyje analizuojama mokslinė literatūra, kurios pagrindu analizuojamas turinys ir išskiriami integruoto turizmo verslo sistemos modelio elementai. Straipsnyje pateikiamas originalus ir detalizuotas integruotas turizmo verslo sistemos modelis.  Mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad pagrindiniai integruoto turizmo verslo sistemos modelio elementai yra pagrindinės ir palaikančios turizmo industrijos paslaugos, tiesioginiai ir netiesioginiai konkurentai, išteklių teikėjai ir tarpininkai, turistai, tarpininkai ir verslo pirkėjai. 

 

STUDENTŲ ASMENYBĖS BRUOŽAI, KŪRYBIŠKUMAS IR SUVOKIAMAS PROFESINĖS ATEITIES SĖKMINGUMAS

PERSONALITY TRAITS OF STUDENTS, CREATIVITY AND PERCEIVED VOCATIONAL FUTURE SUCCESS

KRISTINA SAMAŠONOK, ALA PETRULYTĖ, GIEDRĖ STAŠKIENĖ

Asmens individualūs bruožai bei gebėjimas kūrybiškai mąstyti, rasti kūrybiškus sprendimus tampa sėkmės profesinėje veikloje garantu, padeda žmogui siekti karjeros. Tyrimo tikslas -  ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūrybiškumo ir asmenybės bruožus, nustatyti jų ypatumus bei sąsajas su skirtingos profesinės ateities vertinimu. Naudojant Stjudento t kriterijų, atliktas studentų kūrybiškumo komponentų ir asmenybės bruožų palyginimas skirtingo profesinės ateities vertinimo grupėse. Tyrime dalyvavo Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai (N = 285). Studentų asmenybės bruožams tirti naudojamas NEO FFI klausimynas (angl. NEO Five Factor Inventory, Costa, R. Mc.Crae, 1992) pagal ekstraversijos, pritarimumo, sąžiningumo, neurotiškumo ir atvirumo patyrimui skales. Studentų kūrybiškumas tiriamas taikant Asmenybės kūrybiškumo klausimyną (Петрулис, 1988) pagal intuityvumo, fantazijos, polinkio į kūrybiškumą, polinkio į naujumą, lankstumo, originalumo, kritiškumo, inversyvumo ir vaikiškumo subskales. Analizuojat asmenybės bruožų ypatumus, naustatyta, kad studentams būdingas stipriau išreikštas neurotiškumas ir ekstravertiškumas, o pagal sąžiningumo / sąmonigumo bei sutariamumo subskales stebimi žemiausi įverčiai. Atliktos kūrybiškumo komponentų analizės rezultatai parodė, kad studentų aukščiausi vidurkiai nustatyti naujumo siekimo ir vaikiškumo subskalėse, o žemiausi įverčiai nustatyti pagal intuicijos ir inversyvumo subskales. Naudojant Stjudento t kriterijų, atlikta asmenybės bruožų ir kūrybiškumo ypatumų įverčių palyginamoji analizė skirtingos profesinės ateities suvokimo studentų grupėse. Statistinė duomenų analizė parodė, kad savo profesinę ateitį kaip labai sėkmingą ir sėkmingą suvokiančių studentų ekstraversijos ir sąmoningumo / sąžiningumo rodikliai statistiškai reikšmingai aukštesni, lyginant su tyrime dalyvavusių studentų, vertinančių savo profesinę ateitį kaip nelabai sėkmingą, duomenimis, kurie pasižymi aukštesniu neurotiškumo lygiu.  Analizuojant kūrybiškumo komponentų skirtumus skirtingo profesinės ateities vertinimo grupėse, paaiškėjo kad savo profesinę ateitį suvokiančių kaip sėkmingą studentų kūrybiškumo siekimo subskalės rodiklis reikšmingai aukštesnis negu tyrime dalyvavusių studentų, kurie savo ateitį suvokia kaip nelabai sėkmingą, o suvokiančių savo profesinę ateitį kaip labai sėkmingą studentų intuicijos ir naujumo siekimo subskalių rodikliai reikšmingai aukštesni, lyginant su savo profesinę ateitį suvokiančių kaip nelabai sėkmingą studentų duomenimis. Koreliacinės analizės rezultatai parodė atskirų kūrybiškumo komponentų/subskalių ir suvokiamos profesinės ateities sėkmingumo sąsajas: intuicija ir naujumo siekimas yra susiję teigiamais silpnais ryšiais su suvokiamos profesinės atieties sėkmingumu.

 

PIRMOSIOS PAKOPOS TURIZMO SRITIES STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ STUDIJŲ PASIRINKIMO MOTYVAI: ASMENINIŲ YPATUMŲ IR DARBO GALIMYBIŲ TURIZMO SRITYJE SĄSAJOS

STUDENTS' MOTIVATION FACTORS FOR CHOOSING THE FIRST CYCLE STUDY PROGRAMME IN THE FIELD OF TOURISM: THE RELATIONSHIP BETWEEN PERSONAL CHARACTERISTICS AND JOB OPPORTUNITIES IN TOURISM SECTOR

KRISTINA SAMAŠONOK

Profesinis pasirinkimas yra svarbus bendro asmenybės apsisprendimo aspektas, siejamas su savo vietos gyvenime ir darbo rinkoje suradimu, savo profesinio pašaukimo supratimu. Būsimos profesijos ir studijų pasirinkimą aukštojoje mokykloje sąlygoja daugelis veiksnių: asmeniniai poreikiai, pomėgiai, interesai, gabumai, o taip pat siekimas įgyti didesnį socialinį pripažinimą, išreikšti save, tenkinti savirealizacijos poreikį. Kita vertus, studijų pasirinkimo situaciją nulemia socialiniai veiksniai: profesijos prestižas, karjeros perspektyva, pasirenkamos būsimos specialybės paklausa darbo rinkoje, geras uždarbis ir įsidarbinimo galimybės, populiari studijų programa. Tyrimo tikslas – atskleisti turizmo srities studijų programos pirmosios pakopos studentų studijų pasirinkimo motyvų, susijusių su asmeniniais ypatumais bei darbo galimybėmis turizmo srityje, ypatumus ir nustatyti jų  tarpusavio sąsajas. Tyrime, taikant kiekybinį tyrimo metodą, buvo apklausti Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos turizmo srities studijų programos studentai. Analizuojant studijų pasirinkimo motyvus, susijusius su asmeniniais ypatumais, aukščiausi įverčiai nustatyti vertinant noro tęsti studijas po mokyklos neturint konkrečių ateities tikslų ir pasirenkant studijas nesvarbu, kokioje aukštojoje mokykloje rodiklį. Gauti rezultatai parodė vyraujančią tirtos imties studentų nuostatą, jog studijos baigus bendrojo lavinimo mokyklą pasirenkamos atsitiktinai, neturint aiškaus tikslo. Tačiau dalies tyrime dalyvavusių studentų turizmo srities studijų pasirinkimą lėmė domėjimasis turizmu labiau nei kitomis sritimis bei turizmo srities studijų programos išskirtinumas, o taip pat pasirinktos studijų programos atitikimas tiriamųjų poreikius bei interesus. Analizuojant studijų pasirinkimo motyvus, susijusius su darbo galimybėmis turizmo srityje, paaiškėjo, kad studentams svarbus darbo turizmo sektoriuje patrauklumo ir turimos patirties turizmo srityje veiksnys, o taip pat baigus studijas galimybė lengvai rasti ir gerai apmokamą darbą yra vieni pagrindinių motyvų, lėmusių turizmo srities studijų pasirinkimą. Naudojant Stjudento t kriterijų, atlikta studijų pasirinkimo motyvų įverčių palyginamoji analizė parodė, kad ateities, susijusios su turizmo sritimi, vertinimų raiška kurso aspektu skyrėsi tik pagal kelis rodiklius, o studentų asmeninių ypatumų ir darbo galimybių turizmo srityje įverčiai lyties aspektu statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Taip pat nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų skirtingų kursų studentų grupėse vertinant asmeninius ypatumus. Atlikus statistinę duomenų analizę, nustatyti asmeninių ypatumų ir darbo galimybių turizmo srityje atskirų parametrų koreliaciniai ryšiai, rodantys išreikštą daugiau ar mažiau tikėtiną statistinę tendenciją ir kintamųjų reikšmių suderinamumą.

Naujienų kalendorius
2024 m. kovo mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031