2017, Nr. 1 (24)

CONTENTS, 2017, Nr. 1 (24)

MINDAUGAS JONUŠYS, INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ VALGYMO ĮPROČIŲ VALDYMO POKYČIAI SPORTUOJANT CHANGE OF NUTRITION/EATING HABITS MANAGEMENT WHILE GOING IN FOR SPORTS	5 psl.
KRISTINA SAMAŠONOK, RŪTA TILVYTIENĖ STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO(SI) GALIMYBĖS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE: TEORINIS IR PRAKTINIS ASPEKTAI POSSIBILITIES OF STUDENT CREATIVITY DEVELOMENT IN HIGHER EDUCATION: THEORETICAL AND PRACTICAL ASPECTS	16 psl.
ŠARŪNAS ŠNIRAS VIDURINIO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ IR JŲ MOKYTOJŲ ESMINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI SIMILARITY AND DIFFERENCE OF BASIC SOCIAL SKILLS OF 12-15 YEARS OLD STUDENTS AND THEIR TEACHERS	34 psl.
GRETA PANIULAITYTĖ, REMIGIJUS KINDERIS SPA CENTRO KLIENTŲ APTARNAVIMO KOKYBĖS VERTINIMAS QUALITY ASSESSMENT OF CLIENT SERVICE AT SPA CENTER	39 psl

 

VALGYMO ĮPROČIŲ VALDYMO POKYČIAI SPORTUOJANT

CHANGE OF NUTRITION/EATING HABITS MANAGEMENT WHILE GOING IN FOR SPORTS

MINDAUGAS JONUŠYS, INGA IŽDONAITĖ-MEDŽIŪNIENĖ

Straipsnyje analizuojama valgymo/mitybos svarba, paaiškinamas valgymo įpročių valdymo reikšmė. Rezultatai. Tyrimo metu išaiškėjo, kad didžioji dalis lankytojų prieš pradedant sportuoti sporto klube nesilaikė ir nevaldė savo mitybos įpročių, o pradėjus sportuoti jų įpročiai pasikeitė – dauguma sportuojančių pradėjo valdyti ir laikytis mitybos režimo arba stengėsi tai daryti. Lyginamoji analizė atskleidė, kad moterų pokyčiai mitybos planavime ir valgymo įpročių valdyme buvo žymesni negu vyrų.

 

STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO(SI) GALIMYBĖS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE: TEORINIS IR PRAKTINIS ASPEKTAI

POSSIBILITIES OF STUDENT CREATIVITY DEVELOMENT IN HIGHER EDUCATION: THEORETICAL AND PRACTICAL ASPECTS

KRISTINA SAMAŠONOK, RŪTA TILVYTIENĖ

Straipsnyje teoriniu aspektu aptariamos studentų kūrybiškumo ugdymo(si) galimybės aukštojo mokslo studijose, apžvelgiama taikomų aktyviųjų mokymo(si) metodų edukacinė svarba žadinant ir puoselėjant besimokančiųjų kūrybiškumą. Taip pat pagrindžiama studijų procese palankių kūrybiškumo raiškai ir plėtotei sąlygų sudarymo svarba stimuliuojant besimokančiųjų saviraišką, iniciatyvumą bei išradingumą, smalsumą ir drąsą priimant nestandartinius sprendimus. Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų požiūrį vertinant studijų procese taikomus mokymo(si) metodus ir sukuriamą aplinką ugdant besimokančiųjų kūrybiškumą. Tyrime, taikant kiekybinį tyrimo metodą, buvo apklausti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Naudojant Stjudento t kriterijų, atlikta studijų procese taikomų mokymo(si) metodų ir sukuriamos aplinkos kūrybiškumo raiškai ir plėtotei  vertinimo įverčių palyginamoji analizė vaikinų ir merginų grupėse. Tyrimo rezultatai turės išliekamąją vertę mokslo diskusijoje apie besimokančiųjų kūrybiškumo ugdymo(si) galimybes aukštojo mokslo studijose rengiant studentus profesinei veiklai ir gerinant studijų kokybę.

 

VIDURINIO MOKYKLINIO AMŽIAUS MOKINIŲ IR JŲ MOKYTOJŲ ESMINIŲ SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

SIMILARITY AND DIFFERENCE OF BASIC SOCIAL SKILLS OF 12-15 YEARS OLD STUDENTS AND THEIR TEACHERS

ŠARŪNAS ŠNIRAS

Straipsnyje nagrinėjami vidurinio mokyklinio amžiaus mokinių ir jų mokytojų esminiai socialiniai įgūdžiai, pristatomi tyrimo duomenys, atskleidžiantys, kaip 12-15 metų mokiniai ir jų mokytojai, vertina, vieni kitų, esminius socialinius įgūdžius. Pateikiami tyrimo rezultatai, išryškinantys pagrindinius esminių socialinių įgūdžių panašumu ir skirtumus.

Išvados:

1. Taikant esminių socialinių įgūdžių klausimyną ir palyginus gautus tyrimo rezultatus nustatyta, kad vidurinio mokyklinio amžiaus mokinių, emociniai įgūdžiai mokytojų požiūriu, emocinis ekspresyvumas (p<0,05), emocinis jautrumas (p<0,05), bei emocinė kontrolė (p<0,05) vertinami statistiškai patikimai palankiau nei mokytojai vertinami mokinių požiūriu.
2. Taip pat tyrimo duomenys parodė, kad vidurinio mokyklinio amžiaus mokinių, socialinių įgūdžių vertinimas mokytojų požiūriu, statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05), mokinių įgūdžiai: socialinis ekspresyvumas, socialinis jautrumas, įvertinti mokytojų požiūriu statistiškai aukštesniais rodikliais nei mokytojai vertinami mokinių požiūriu. Tačiau tiek mokinių, tiek ir jų mokytojų socialinės kontrolės įgūdžiai panašūs.

 

SPA CENTRO KLIENTŲ APTARNAVIMO KOKYBĖS VERTINIMAS

QUALITY ASSESSMENT OF CLIENT SERVICE AT SPA CENTER

GRETA PANIULAITYTĖ, REMIGIJUS KINDERIS

Straipsnyje įvairiais aspektais analizuojama SPA paslaugos, kokybės ir aptarnavimo kokybės sąvokos, išskiriami pagrindiniai kriterijai ir jų grupės, įtakojančios klientų aptarnavimo kokybę SPA center. Empirinėje dalyje pateikiami SPA centro klientų aptarnavimo kokybės tyrimo rezultatai pagal šias kokybės kriterijų grupes: komunikacija, kompetencija, požiūris/elgesys, patikimumas/sąžiningumas, reagavimas ir materialinės vertybės. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos SPA centro klientų aptarnavimui gerinti.