Get Adobe Flash player

TURINYS, 2018, Nr. 2 (27)

KĘSTUTIS  TRAKŠELYS, DALIA MARTIŠAUSKIENĖ

PROFESINIO MOKYMO PROCESO  KOKYBĖS VALDYMO  KONTŪRAI

QUALITY MANAGEMENT IN THE PROFESSIONAL TRAINING PROCESS

 

5-13 psl.

ANDRIUS LAZAUSKAS

DAUGIAMETĮ SPORTININKŲ RENGIMĄ VEIKIANTYS EDUKACINIAI VEIKSNIAI

EDUCATIONAL FACTORS INFLUENCING LONG-TERM ATHLETE DEVELOPMENT

 

 

14-21 psl.

 

VYTAUTAS PADGURECKAS, DOVYDAS MEDŽIAUŠIS

NEURORAUMENINIŲ TRENIRUOČIŲ POVEIKIS FUTBOLININKŲ PUSIAUSVYRAI, ČIURNŲ TRAUMŲ TIKIMYBEI IR STABILUMUI

THE EFFECT OF NEURO-MUSCULAR TRAINING ON THE BALANCE, ANKLE INJURY PROBABILITY AND STABILITY OF FOOTBALLERS

 

 

22- 32 psl.

 

KRISTINA SAMAŠONOK, ALA PETRULYTĖ, GIEDRĖ STAŠKIENĖ

MENINIO, SOCIALINIO IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIES STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO YPATUMAI

PECULIARITIES OF CREATIVITY AMONG ART, SOCIAL AND TECHNICAL STUDY PROFILE STUDENTS

 

 

33-43 psl.

 

KRISTINA SAMAŠONOK

SOCIALINIO PROFILIO STUDENTŲ SOCIALINĖS KOMPETECIJOS IR ASMENYBĖS BRUOŽŲ SĄSAJOS

THE LINKS BETWEEN THE SOCIAL COMPETENCE AND PERSONALITY TRAITS  OF SOCIAL PROFILE STUDENTS

 

 

44-55 psl.

 

GITA STATNICKĖ, RŪTA UŽPALYTĖ

THE GENERATIONAL DIFFERENCES WHEN CHOOSING PHYSICALLY ACTIVE FORMS OF ENTERTAINMENT: CASE STUDY 

KARTŲ SKIRTUMAI RENKANTIS FIZIŠKAI AKTYVIAS PRAMOGAS: ATVEJO ANALIZĖ

 

44-55 psl.

 

GITA STATNICKĖ, LAURENCIJA BUDRYTĖ-AUSIEJIENĖ

THE NEED FOR KNOWLEDGE, ABILITIES AND SKILLS OF GENERATION X REPRESENTATIVES OF SMALL BUSINESSES WORKING IN TOURISM INDUSTRY IN REMOTE RURAL AREAS OF THE BALTIC REGION:

CASE STUDY OF LITHUANIA AND ESTONIA

BALTIJOS REGIONO X KARTOS SMULKIOJO TURIZMO VERSLO ATSTOVŲ, ESANČIŲ NUTOLUSIUOSE IR KAIMIŠKUOSE REGIONUOSE, ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ, ĮGŪDŽIŲ POREIKIS DIRBANT TURIZMO VERSLE: LIETUVOS IR ESTIJOS ATVEJO ANALIZĖ

 

 

 

 

67-76 psl.

 

LINA TAMUTIENĖ

KOKYBĖS KAIP IDĖJOS RAIŠKA AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJŲ STRATEGINIUOSE DOKUMENTUOSE

EXPRESSION OF AN IDEA OF QUALITY IN THE STRATEGIC DOCUMENTS OF HIGHER EDUCATION INSTITUTION

 

 

77-84 psl.

 

 

PROFESINIO MOKYMO PROCESO  KOKYBĖS VALDYMO  KONTŪRAI

QUALITY MANAGEMENT IN THE PROFESSIONAL TRAINING PROCESS

KĘSTUTIS  TRAKŠELYS, DALIA MARTIŠAUSKIENĖ

Straipsnyje autoriai pateikia, jų manymu, svarbiausius principinius požiūrius į profesinio mokymo proceso kokybę, kurie labiausiai atspindi kokybės sampratos daugiareikšmingumą ir yra tinkamiausi tiriant  profesinio mokymo proceso kokybės valdymą.  Atliekant tyrimą, išsikeltas tikslas  kuriuo metu buvo apklausta 628 (n=628) tyrimo dalyviai (pedagogų, mokinių, vadovų),  ir buvo siekta išsiaiškinti jų patirtį ir nuomonę tais klausimais, kurie sudaro  profesinio mokymo proceso kokybės valdymo pagrindinius principus. Atsitiktiniu atrankos metodu  buvo pasirinktos po 3 profesinio mokymo mokyklas iš kiekvieno Lietuvos regiono ( Marijampolės ir Alytaus, Utenos, Panevėžio, Šiaulių, Telšių ir Tauragės, Klaipėdos, Kauno, Vilniaus). Minėtas atrankos metodas  laiduoja, kad generalines aibės elementai atrenkami nepriklausomai vienas nuo kito, jie nepakeičiami. Duomenys  surinkti iš 24 Lietuvos profesinių mokyklų (t.y., kad tyrimas atliktas 34 proc. mokyklų). Iš viso apklausta  240 mokytojų, 340 mokinių ir 48 mokyklų vadovai, tad  bendras tyrimo dalyvių skaičius 628 (n=628). Tyrimas, atliktas 2017m. rugsėjo mėn. – 2018 m. vasario  mėn,  tyrimo anketoje buvo pateikti 20 uždaro tipo klausimų, tokiu būdu siekta išsiaiškinti paslaugų teikėjų (pedagogų ir vadovų) bei paslaugų vartotojų (mokinių) požiūrį į: pedagogų, vadovų veiklos kokybę; teikiamų paslaugų kokybę; mokymo  turinio ir proceso kokybės valdymą; kokybės valdymo sistemos požymius; efektyvaus kokybės valdymo galimybes ir kt. Straipsnyje pateikiami reikšmingiausi tyrimo rezultatai ir išvados.

 

DAUGIAMETĮ SPORTININKŲ RENGIMĄ VEIKIANTYS EDUKACINIAI VEIKSNIAI

EDUCATIONAL FACTORS INFLUENCING LONG-TERM ATHLETE DEVELOPMENT

ANDRIUS LAZAUSKAS

Straipsnyje analizuojama daugiamečio sportininkų rengimo ypatumai. Tyrime taikyti mokslinės literatūros šaltinių analizės ir kokybinės turinio analizės metodai. Atlikus sportininkus apklausas buvo nustatyti edukaciniai veiksniai, veikiantis sportininkus daugiamečio rengimo metu. Kokybinis tyrimas atskleidė trenerio vaidmens svarbą daugiamečio sportininkų rengimo metu. Treneris buvo išskirtas kaip vienas svarbiausių edukacinių veiksnių, o svarbiausi kriterijai – trenerio asmenybė, motyvaciniai gebėjimai, treniravimo programos vykdymas, sportininko monitoringas, kvalifikacija ir kompetencija. Taip pat tyrimo metu buvo patvirtinta nuostata, kad pasirenkant sporto šaką svarbūs edukaciniai veiksniai yra šeima, autoriteto paieškos ir savimotyvacija. Sportavimo metu buvo išskiriama šeimos palaikymo svarba, noras keistis ir savo ateitį matyti susietą su sportine veikla net ir baigus sportinę karjerą.

 

NEURORAUMENINIŲ TRENIRUOČIŲ POVEIKIS FUTBOLININKŲ PUSIAUSVYRAI,ČIURNŲ TRAUMŲ TIKIMYBEI IR STABILUMUI

THE EFFECT OF NEURO-MUSCULAR TRAINING ON THE BALANCE, ANKLE INJURY PROBABILITY AND STABILITY OF FOOTBALLERS

VYTAUTAS PADGURECKAS, DOVYDAS MEDŽIAUŠIS

Futbolas viena populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, tačiau ir viena pirmaujančių pagal sportininkų patiriamų traumų skaičių. Futbolininkai  dažniausiai patiria čiurnos sąnario traumas, kas sąlygoja pakitusią pusiausvyrą ir jos valdymą, todėl ieškoma efektyvių reabilitacijos metodų siekiant kuo greičiau sportininką grąžinti į sportinę aikštelę ir tą patį funkcinį lygį iki patirtos traumos. Nustatyta, jog neuroraumeninės treniruotės gali sumažinti sportininkų traumų tikimybę nuo 15 iki 50 proc., todėl atliktas tyrimas norit pagrįsti  arba paneigti šią hipotezę. Naujumą šio tyrimo sąlygoja tai, kad analizuojamas šių treniruočių poveikis futbolininkams, kurie treniruojasi ant dirbtinės dangos, kuri sąlygoja didesnį traumų pasireiškimą. 

 

MENINIO, SOCIALINIO IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDIJŲ SRITIES STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO YPATUMAI

PECULIARITIES OF CREATIVITY AMONG ART, SOCIAL AND TECHNICAL STUDY PROFILE STUDENTS

KRISTINA SAMAŠONOK, ALA PETRULYTĖ, GIEDRĖ STAŠKIENĖ

Skirtingų profesijų atstovų kūrybiškumo aspektų išreikštumas gali skirtis. Tyrimo tikslas: palyginti Lietuvos aukštųjų mokyklų socialinio, meninio ir technologijos mokslų studijų srities studentų kūrybiškumo savybių / bruožų išreikštumą. Naudojama kiekybinio tyrimo strategija, pagal Stjudento t kriterijų atlikta skirtingo studijų profilio studentų kūrybiškumo komponentų įverčių palyginimo analizė. Taikant Asmenybės kūrybiškumo klausimyną (Petrulis, 1988), buvo apklausti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Nustatyta, kad meninio, socialinio ir technologijos mokslų studijų srities studentų kūrybiškumo išreikštumas skiriasi. Meninio profilio studentų reikšmingai aukštesni įverčių vidurkiai pagal fantazijos, originalumo ir kritiškumo skales, nei socialinių mokslų studentų, tačiau pastarųjų stipriau išreikštas kūrybiškumo siekimas. Lyginant meninio ir technologijos mokslų profilio studentų kūrybiškumo išreikštumą, nustatyti reikšmingai aukštesni įverčių vidurkiai technologijos mokslų studijų srities studentų grupėje pagal kūrybiškumo ir naujumo siekimo, lankstumo, originalumo, inversijos skales, nei meninio profilio studentų, tačiau pastarieji pasižymi  aukštesniu fantazijos išreikštumo lygiu. Technologijos mokslų studijų profilio studentams būdingas lankstumas, originalumas, intuicija bei inversija, taip pat stipriau išreikštas kūrybiškumo ir naujumo siekimas, lyginant su socialinio profilio studentais; technologijos mokslo profilio studentų aukštesnis bendras kūrybiškumo rodiklis, lyginant su meninio ir socialinio studijų profilio studentais. Tyrimo rezultatai turės išliekamąją vertę mokslo diskusijoje apie meninio, socialinio profilio ir technologijos mokslų studijų srities studentų suvokiamo kūrybiškumo komponentų išreikštumo ypatumus bei skirtumus, jų praktinę reikšmę aukštąjai mokyklai ugdant skirtingo profilio studentų kūrybiškumą ir gerinant studijų kokybę.

 

SOCIALINIO PROFILIO STUDENTŲ SOCIALINĖS KOMPETECIJOS IR ASMENYBĖS BRUOŽŲ SĄSAJOS

THE LINKS BETWEEN THE SOCIAL COMPETENCE AND PERSONALITY TRAITS  OF SOCIAL PROFILE STUDENTS

KRISTINA SAMAŠONOK

Straipsnyje teoriniu aspektu aptariami asmenybės bruožų ir socialinės kompetencijos ypatumai, analizuojama socialinės kompetencijos raiška remiantis asmenybės bruožais. Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų socialinio profilio studentų socialinės kompetencijos ir asmenybės bruožų ypatumus, atskleisti jų tarpusavio sąsajas bei numatyti socialinės kometencijos prognostines galimybes remiantis asmenybės bruožais. Tyrimo metodikos: studentų asmenybės bruožams tirti naudojamas NEO FFI klausimynas (angl. NEO Five Factor Inventory, Costa, R. Mc.Crae, 1992) pagal ekstraversijos, sutariamumo, sąžiningumo, neurotiškumo ir atvirumo patyrimui skales. Studentų socialinei kompetencijai įvertinti naudota Ullriche, de Muynck (1994) (pgl. Lekavičienę, 2001) anketa pagal pasitikėjimo savimi, atsparumo nesėkmėms ir kritikai, gebėjimo reikšti jausmus, gebėjimo paprašyti paslaugos, nenuolaidumo, gebėjimo pareikalauti ir nesijautimo kaltu subskales. Naudojant kiekybinio tyrimo strategiją nustatytos socialinio profilio studentų  asmenybės bruožų ir socialinės kompetencijos komponentų tapusavio sąsajos. Taip pat nustatyta, kad asmenybės bruožai įgyja studentų socialinės kompetencijos raiškai prognostinę prasmę. Tyrimo rezultatai turės išliekamąją vertę mokslo diskusijoje apie studijuojančiųjų socialinės kompetencijos raišką remiantis pastarųjų asmenybės bruožais.

 

KARTŲ SKIRTUMAI RENKANTIS FIZIŠKAI AKTYVIAS PRAMOGAS: ATVEJO ANALIZĖ

THE GENERATIONAL DIFFERENCES WHEN CHOOSING PHYSICALLY ACTIVE FORMS OF ENTERTAINMENT: CASE STUDY 

GITA STATNICKĖ, RŪTA UŽPALYTĖ

Mokslinėje literatūroje yra daug mokslinių tyrimų ir straipsnių apie kartų skirtumus, tačiau trūksta informacijos apie naujausias Y ir Z kartas, ypač kai kalbama apie fiziškai aktyvių pramogų formų pasirinkimą. Šiame straipsnyje analizuojami Y ir Z kartų skirtumai renkantis fiziškai aktyvias pramogų formas, t.y. atskleidžiami Y ir Z kartų skirtumų renkantis fiziškai aktyvias pramogų formas teoriniai aspektai; analizuojama Y ir Z kartų vartotojų elgsena renkantis fiziškai aktyvias pramogų formas; siekiama išsiaiškinti fiziškai aktyvių pramogų paslaugų teikėjų požiūrį į Y ir Z kartų skirtumus renkantis fiziškai aktyvias pramogų formas.

 

THE NEED FOR KNOWLEDGE, ABILITIES AND SKILLS OF GENERATION X REPRESENTATIVES OF SMALL BUSINESSES WORKING IN TOURISM INDUSTRY IN REMOTE RURAL AREAS OF THE BALTIC REGION: CASE STUDY OF LITHUANIA AND ESTONIA

BALTIJOS REGIONO X KARTOS SMULKIOJO TURIZMO VERSLO ATSTOVŲ, ESANČIŲ NUTOLUSIUOSE IR KAIMIŠKUOSE REGIONUOSE, ŽINIŲ, GEBĖJIMŲ, ĮGŪDŽIŲ POREIKIS DIRBANT TURIZMO VERSLE: LIETUVOS IR ESTIJOS ATVEJO ANALIZĖ

GITA STATNICKĖ, LAURENCIJA BUDRYTĖ-AUSIEJIENĖ

Straipsnyje pristatomas Baltijos regiono X kartos smulkiojo turizmo verslo atstovų, esančių nutolusiuose ir kaimiškuose regionuose, žinių, gebėjimų, įgūdžių poreikis dirbant turizmo versle. Lietuvos ir Estijos smulkiojo turizmo verslo atstovų interviu analizė atskleidžia su turizmo verslo plėtojimu susijusias X kartos verslininkų kvalifikacijos kėlimo patirtis, įvardina dabartinius mokymosi poreikius bei X kartos verslininkų bendradarbiavimo ir žinių pasidalinimo galimybes.

 

KOKYBĖS KAIP IDĖJOS RAIŠKA AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJŲ STRATEGINIUOSE DOKUMENTUOSE

EXPRESSION OF AN IDEA OF QUALITY IN THE STRATEGIC DOCUMENTS OF HIGHER EDUCATION INSTITUTION

LINA TAMUTIENĖ

Aukštojo mokslo kokybės klausimai pabrėžiami valstybinio reguliavimo darbotvarkėje ir sureikšminami aukštojo mokslo institucijos strateginiame valdyme. Supratimas apie kokybę kaip idėją, įgaunančią skirtingas reikšmes skirtinguose kontekstuose, yra susijęs su kokybės analizės lygmenimis (tarptautinis, nacionalinis ir institucinis lygmenys) aukštojo mokslo sistemoje. Kokybės kaip idėjos raiškos instituciniame kontekste tyrimas grindžiamas teorine taikomojo perkėlimo (angl. translation) prieiga. Pateikiama Lietuvos valstybinių kolegijų strateginių dokumentų analizė atskleidžia kokybės kaip idėjos teigiamos konotacijos ir intencionalumo formulavimą.

 

 

Naujienų kalendorius
2021 m. sausio mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031