Get Adobe Flash player

TURINYS, 2020, Nr. 1 (30)

RŪTA KUNDROTĖ

TERAPINIO JOJIMO POVEIKIS CEREBRINĮ PARALYŽIŲ TURINČIO VAIKO LIEMENS RAUMENŲ ELEKTRINIAM AKTYVUMUI

IMPACT OF THERAPEUTIC HORSEBACK RIDING ON WAIST MUSCLE ELECTRIC ACTIVITY OF A CHILD WITH CEREBRAL PALSY

5-15 psl.

VILJARAS REIGAS, GINTARĖ AUKŠTIKALNYTĖ

DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į PSICHOEMOCINIUS SANTYKIUS SU VADOVAIS PALYGINIMAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS DIEGIMO PROCESE

COMPARISON OF EMPLOYER VIEW TOWARDS PSYCHOEMOTIONAL RELATIONS WITH MANAGERS IN QUALITY MANAGEMENT SYSTEM APPLICATION

16-22 psl.

SERGIO GARCÍA MAGARIÑO

ORGANIC ORGANISATIONS ORIENTED TOWARDS LEARNING ABOUT SOCIAL TRANSFORMATION

ORGANIŠKŲ ORGANIZACIJŲ ORIENTACIJA Į MOKYMĄSI APIE SOCIALINĘ TRANSFORMACIJĄ

23-35 psl.

KRISTINA SAMAŠONOK, AGNĖ JUŠKEVIČIENĖ

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS RAIŠKA

EXPRESSION OF SOCIAL COMPETENCE OF LITHUANIAN HIGHER EDUCATION STUDENTS

36-46 psl.

KRISTINA SAMAŠONOK, EIMANTAS KAMIENAS, VILMA GEGUŽIENĖ, LINA ŽIRNELĖ

STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO(SI) AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE GALIMYBĖS

OPPORTUNITIES FOR STUDENTS’ CREATIVITY EDUCATION IN HIGHER EDUCATION STUDIES

47-65 psl.

KRISTINA SAMAŠONOK, VILMA GEGUŽIENĖ, EIMANTAS KAMIENAS, LINA ŽIRNELĖ

STUDENTŲ VERSLUMO UGDYMO IMITACINĖSE BENDROVĖSE VEIKSMINGUMAS: SĄLYGOS IR TOBULINIMO GALIMYBĖS

EFFICIENCY OF STUDENTS’ ENTREPRENEURSHIP EDUCATION IN SIMULATION ENTERPRISES: CONDITIONS AND OPPORTUNITIES

66-81 psl.

AKVILĖ STEPONAVIČIŪTĖ, REMIGIJUS KINDERIS

LAISVALAIKIO PROMOGŲ PARKO ,, DINO.LT RADAILIAI" LANKYTOJŲ PASITENKINIMO TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS ANALIZĖ

ANALYSIS OF VISITORS‘ SATISFACTION WITH THE SERVICES PROVIDED IN THE LEISURE AMUSEMENT PARK "DINO.LT RADAILIAI"

82-102psl.

 

TERAPINIO JOJIMO POVEIKIS CEREBRINĮ PARALYŽIŲ TURINČIO VAIKO LIEMENS RAUMENŲ ELEKTRINIAM AKTYVUMUI

IMPACT OF THERAPEUTIC HORSEBACK RIDING ON WAIST MUSCLE ELECTRIC ACTIVITY OF A CHILD WITH CEREBRAL PALSY

RŪTA KUNDROTĖ

Cerebrinio paralyžiaus paveiktos smegenys įtakoja raumenų tonuso pokyčius, sutrikdo dubens ir liemens biomechaniką. Dėl to nukenčia eisenos kokybė. Jojant normalizuojasi raumenų tonusas, gerėja laikysenos kontrolė. Tyrime nagrinėjamas terapinio jojimo poveikis liemens raumenų aktyvumui vaikams su CP jojimo ir eisenos metu.

 

DARBUOTOJŲ POŽIŪRIO Į PSICHOEMOCINIUS SANTYKIUS SU VADOVAIS PALYGINIMAS KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS DIEGIMO PROCESE

COMPARISON OF EMPLOYER VIEW TOWARDS PSYCHOEMOTIONAL RELATIONS WITH MANAGERS IN QUALITY MANAGEMENT SYSTEM APPLICATION

VILJARAS REIGAS, GINTARĖ AUKŠTIKALNYTĖ

Kokybės standartų diegimas organizacijose yra sudėtingas, daugelį veiklos sričių apimantis procesas, kuris reikalauja ypatingų pastangų iš įvairių grandžių darbuotojų. Mokslinės literatūros duomenimis, didelė atsakomybė kokybės vadybos sistemos diegimo procese tenka vadovaujantiems asmenims, nes nuo jų priimamų sprendimų priklauso šio proceso sėkmė (Crager ir kt., 2019; Routsalainen ir kt., 2016; Ryan ir kt., 2012). Diegiant kokybės standartus įvairiose organizacijose svarbu akcentuoti ne tik patį diegimo procesą, reikalavimus jam, bet ir psichoemocinę darbo aplinką – pernelyg didelė įtampą, žinių stoka, konfliktai, nepasitenkinimas ar netolygus krūvio paskirstymas garantuos nesėkmės mechanizmą. Būtent todėl kokybės standartų diegimo procese didelis vaidmuo tenka dirbančiųjų paruošimui – mokymams, motyvacijai ir konfliktų sprendimui (Tziner ir kt., 2018, Patel ir kt., 2018; Hoang ir kt., 2010).

Vadovų gebėjimas valdyti psichemocinę aplinką nėra paprastas procesas ar šabloninis darbas, nes šioje srityje tenka rasti „aukso vidurį“ tarp dviejų pusių – aukščiausio lygio vadovų ir dirbančiųjų, kurių kiekvienas turi savo poreikius, siekia juos patenkinti, o „kokybės standarto taikymas“ vienai pusei yra priemonė tikslui pasiekti, kitai – naujovė, kelianti įtampą. Dėl to svarbu teisingai suprasti priežastis, kurios įtakoja kokybės standartų diegimo problematiką ne tik techniniu, bet ir žmogiškųjų išteklių požiūriu. Radus atsakymą į tai svarbu tampa ir prevencijos priemonių šioms problemoms spręsti taikymas.

Tyrimui įgyvendinti atlikta mokslinės literatūros analizė, kurios metu susistemintai pateikiama psichoemocinės darbo aplinkos problematika kokybės vadybos sistemos kontekste, o tyrimo metu, apklausus 285 respondentus iš triejų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (vienoje kokybės vadybos sistema įdiegta, antroje – diegimo procesas vyksta tyrimo metu, trečioje įstaigoje kokybės vadybos sistema nėra diegiama) palygintas dirbančiųjų požiūris į psichoemocinius santykius su vadovais. Išanalizavus tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad kokybės vadybos sistemos diegimo procesas yra ilgalaikis veiksmas organizacijoje, kuris apima ne tik techninius aspektus, bet ir žmogiškųjų išteklių valdymą. Dirbančiųjų požiūrį į psichoemocinius santykius su vadovais kokybės vadybos sistemos kontekste tikslinga vertinti per vadovų paramos, gebėjimų vertinimo, darbo aplinkos, psichinio ir fizinio krūvio prizmes, o lyginant dirbančiųjų požiūrį į santykius su vadovais stebimi reikšmingi skirtumai priklausomai nuo kokybės vadybos sistemos diegimo stadijos. 

 

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS RAIŠKA

EXPRESSION OF SOCIAL COMPETENCE OF LITHUANIAN HIGHER EDUCATION STUDENTS

KRISTINA SAMAŠONOK, AGNĖ JUŠKEVIČIENĖ

Skirtingo kurso studentų socialinės kompetencijos išreikštumas gali skirtis. Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų socialinės kompetencijos ypatumus, nustatyti jų skirtumus skirtingo kurso studentų grupėse ir atskleisti socialinės kompetencijos komponentų tarpusavio sąsajas. Naudojama kiekybinio tyrimo strategija. Taikant socialinės kompetencijos anketą (Ullriche, de Muynck, 1994; pgl. Lekavičienę, 2001) buvo įvertinta studentų socialinė kompetencija pagal pasitikėjimo savimi, atsparumo nesėkmėms ir kritikai, gebėjimo reikšti jausmus, gebėjimo paprašyti paslaugos, nenuolaidumo, gebėjimo pareikalauti ir nesijautimo kaltu subskales. Pagal Stjudento t kriterijų atlikta skirtingo kurso studentų grupėse socialinės kompetencijos komponentų įverčių palyginimo analizė. Nustatyta, kad skirtingo kurso studentų socialinės kompetencijos išreikštumas skiriasi. Pirmo kurso studentų reikšmingai aukštesni įverčių vidurkiai pagal gebėjimo reikšti jausmus, gebėjimo paprašyti paslaugos ir gebėjimo pareikalauti skales, nei antro kurso studentų, tačiau pastariesiems, lyginant su ketvirto kurso studentais, stipriau išreikštas pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms ir kritikai bei gebėjimas reikšti jausmus. Lyginant socialinės kompetencijos išreikštumą kurso aspektu, nustatyti pirmo kurso studentų grupėje reikšmingai aukštesni įverčių vidurkiai pagal pasitikėjimo savimi, gebėjimo reikšti jausmus, nenuolaidumą ir gebėjimo pareikalauti skales, nei tai būdinga trečio kurso studentams, tačiau pastarieji pasižymi aukštesniu nei ketvirtakursiai, gebėjimo reikšti jausmus lygiu. Pirmo kurso studentams būdingas stipriau išreikštas pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms ir kritikai bei  gebėjimas reikšti jausmus, nei ketvirto kurso studentams. Koreliacinė analizė atskleidė statistiškai reikšminus ryšius tarp visų socialinės kompetencijos kintamųjų, o tai rodo, kad studentai socialiniuose kontekstuose linkę disponuoti tarpusavyje susijusių socialinės kompetencijos komponentų repertuaru.

 

STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO(SI) AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE GALIMYBĖS

OPPORTUNITIES FOR STUDENTS’ CREATIVITY EDUCATION IN HIGHER EDUCATION STUDIES

KRISTINA SAMAŠONOK, EIMANTAS KAMIENAS, VILMA GEGUŽIENĖ, LINA ŽIRNELĖ

Straipsnyje, remiantis Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų bei praktikų patirtimi, išsiaiškinamos nūdienos tyrėjų tiriamos aktualios kūrybiškumo ir jo ugdymo(si) dimensijos, teoriniu aspektu pagrindžiamos kūrybiškumo raiškos aukštojo mokslo studijose veiksmingumo sąlygos bei galimybės. Tyrimo tikslas: ištirti studentų kūrybiškumo ugdymo(si) galimybes aukštojo mokslo studijose. Tyrimo metodai: taikytas kiekybinis metodas (anketinė apklausa), leidęs ištirti studentų požiūrį vertinant studijų procese kūrybiškumo raiškai ir plėtotei sudarytas galimybes; tyrimo metu surinktiems duomenims apdoroti taikytas statistinės analizės metodas. Naudojant Stjudento t kriterijų, ištirti ir palyginti kūrybiškumo ugdymo(si) veiksmingumo studijų procese taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus bei sukuriant kūrybai palankią aplinką vertinimo rodikliai bei skirtumai dviejose tiriamųjų grupėse: 1) studijuojantys pagal studijų programą, į kurią įtraukti kūrybiškumo raišką skatinantys mokomieji dalykai; 2) studentai, studijuojantys pagal studijų programą, į kurią nėra įtraukta mokomųjų dalykų, skatinančių kūrybiškumo raišką. Tyrimo rezultatai turės praktinę reikšmę numatant studijų proceso organizavimo kokybės aukštojo mokslo studijose tobulinimo galimybes ugdant studijuojančiųjų kūrybiškumą. 

 

STUDENTŲ VERSLUMO UGDYMO IMITACINĖSE BENDROVĖSE VEIKSMINGUMAS: SĄLYGOS IR TOBULINIMO GALIMYBĖS

EFFICIENCY OF STUDENTS’ ENTREPRENEURSHIP EDUCATION IN SIMULATION ENTERPRISES: CONDITIONS AND OPPORTUNITIES

KRISTINA SAMAŠONOK, VILMA GEGUŽIENĖ, EIMANTAS KAMIENAS, LINA ŽIRNELĖ

Straipsnyje teoriniu aspektu aptariamos verslumo ugdymo(si) aukštojo mokslo studijose sąlygos ir galimybės bei pagrindžiamas Imitacinių bendrovių (toliau IB) veiklos veiksmingumas ugdant studijuojančiųjų verslumo gebėjimus. Tyrimo tikslas: nustatyti studentų verslumo ugdymo(si) Imitacinių bendrovių veikloje veiksmingumo sąlygas ir galimybes. Taikyti analitinis aprašomasis, kiekybinis ir statistinis tyrimo metodai. Atlikus lyginamąją duomenų, gautų prieš mokymus IB, ir mokymams pasibaigus, analizę, nustatytas IB veiksmingumas ugdant studijuojančiųjų verslumą. Tyrimo rezultatai parodė, kad praktikos IB metu studentų techniniai ir vadovavimo verslui gebėjimai ugdomi nepakankamai veiksmingai. Taip pat nustatyta, kad buvo sudarytos nepakankamos galimybės studentų asmeninėms verslumo savybėms plėtotis bei jas tobulinti dalyvaujant IB veikloje. Tyrimo rezultatai turės išliekamąją vertę mokslo diskusijoje apie studentų verslumo ugdymo(si) galimybes aukštojo mokslo studijose jiems dalyvaujant IB veikloje, bei praktinę reikšmę numatant studijų proceso IB organizavimo kokybės tobulinimo galimybes ugdant studijuojančiųjų verslumo gebėjimus. 

 

LAISVALAIKIO PROMOGŲ PARKO ,,DINO.LT RADAILIAI" LANKYTOJŲ PASITENKINIMO TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS ANALIZĖ

ANALYSIS OF VISITORS‘ SATISFACTION WITH THE SERVICES PROVIDED IN THE LEISURE AMUSEMENT PARK "DINO.LT RADAILIAI"

AKVILĖ STEPONAVIČIŪTĖ, REMIGIJUS KINDERIS

Straipsnyje analizuojama laisvalaikio ir laisvalaikio pramogų parko sąvoka, išskiriami pagrindiniai lankytojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimo elementai/kriterijai ir modeliai. Empirinėje dalyje pateikiami laisvalaikio pramogų teminio parko „DINO.LT“ lankytojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo rezultatai pagal šias kokybės dimensijas: apčiuopiamumas, patikimumas, reagavimas, tikrumas ir empatija. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl parko teikiamų paslaugų gerinimo.

 

Naujienų kalendorius
2021 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930