Get Adobe Flash player

TURINYS, 2018, Nr.1 (26)

REMIGIJUS KINDERIS, HELEN SOOVÄLI-SEPPING, INESE LŪSĒNA-EZERA

IDENTIFICATION OF THE ASYMMETRY OF COMPETENCES OF SPECIALISTS WORKING IN THE FIELDS OF CULTURAL TOURISM: STUDY REPORT

KULTŪRINIO TURIZMO SRITIES DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ ASIMETRIJOS NUSTATYMAS: TYRIMO ATASKAITA

 

5-13 psl.

 

KRISTINA SAMAŠONOK, RŪTA TILVYTIENĖ

STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO(SI) GALIMYBĖS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE: TEORINIS IR PRAKTINIS ASPEKTAI

DEVELOPMENT OF STUDENT CREATIVITY: THEORETICAL AND PRACTICAL ASPECTS

 

13-31 psl.

 

KRISTINA SAMAŠONOK

STUDENTŲ VERSLUMO UGDYMAS(IS) AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE: GALIMYBĖS IR SUNKUMAI

DEVELOPMENT OF STUDENT ENTREPRENEURSHIP: OPPORTUNITIES AND PROBLEMS

 

32-44 psl.

 

 

IDENTIFICATION OF THE ASYMMETRY OF COMPETENCES OF SPECIALISTS WORKING IN THE FIELDS OF CULTURAL TOURISM: STUDY REPORT

KULTŪRINIO TURIZMO SRITIES DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJŲ ASIMETRIJOS NUSTATYMAS: TYRIMO ATASKAITA

REMIGIJUS KINDERIS, HELEN SOOVÄLI-SEPPING, INESE LŪSĒNA – EZERA

Tyrimo ataskaitoje analizuojama kompetencijos sąvoka, išskiriami pagrindiniai jos elementai bei svarba įmonėms ir darbuotojams. Empirinėje dalyje pateikiami kultūrinio turizmo srities darbuotojų kompetencijų asimetrijos tyrimo rezultatai pagal šias kompetencijų grupes: funkcinės, vadybinės, socialinės, kognityvinės ir asmeninės. Tyrimo ataskaitos pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl kompetencijų tobulinimo.

 

STUDENTŲ VERSLUMO UGDYMAS(IS) AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE: GALIMYBĖS IR SUNKUMAI

DEVELOPMENT OF STUDENT ENTREPRENEURSHIP: OPPORTUNITIES AND PROBLEMS

KRISTINA SAMAŠONOK

Verslumas – vienas svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turinčių esminį poveikį šalies vystymosi raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse dėmesys skiriamas verslumo problemai tyrinėti. Įvertinus nagrinėjamos temos aktualumą, kyla probleminiai klausimai: Kokie veiksniai lemia jaunų specialistų pasirengimą kurti verslą? Kokie pagrindiniai verslo kūrimo skatinimo būdai?  Kokios jaunimo verslo kūrimo problemos? Tyrimo tikslas – remiantis tiriamųjų vertinimais, nustatyti veiksnius, turinčius įtakos verslo kūrimui pagal tokius kriterijus: studijų proceso organizavimo pasirengiant kurti nuosavą verslą vertinimas tiriamųjų požiūriu; verslaus žmogaus gebėjimų, įgūdžių ir asmenybės savybių raiška kuriant verslą; išsiaiškinti tiriamųjų požiūrį į nuosavo verslo kūrimo skatinimo būdus ir priemones bei įvardinti pagrindines jaunimo verslo kūrimo problemas. Tyrime, taikant kiekybinį tyrimo metodą, buvo apklausti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Tyrime dalyvavo 384 tiriamieji, iš jų 188 (49 proc.) vaikinai ir 196 (51 proc.) merginos. Taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; kiekybinis metodas. Taikyta anketinė apklausa, kuria siekta ištirti tiriamųjų požiūrį į verslumo gebėjimus, įgūdžius bei savybes, jų raišką pasirengimo kurti nuosavą verslą procese, įvertinti veiksnius, turinčius įtakos verslo kūrimui, pačių tiriamųjų požiūriu. Tyrimo metu surinktiems duomenims apdoroti taikyti statistinės analizės metodai. Duomenų statistinė analizė atlikta taikant SPSS programinės įrangos 17 versiją. Straipsnyje nagrinėjami veiksniai, turintys įtakos jaunų specialistų pasirengimui kurti verslą, aptariami pagrindiniai verslo kūrimo skatinimo būdai ir priemonės, įvardinamos jaunimo verslo kūrimo problemos. Nustatyta, kad didžioji dalis tiriamųjų verslumą sieja su asmens kūrybingumu, naujovių siekimu, pasirengimu rizikuoti bei asmens gebėjimu planuoti ir valdyti projektus siekiant užsibrėžtų tikslų. Tyrimo rezultatai rodo, kad asmens aktyvumas, komunikabilumas, darbštumas, atsakingumas, iniciatyvumas, kūrybingumas, atkaklumas bei aukštas motyvacijos lygis, o taip pat asmens gebėjimas sukurti verslą bei jį plėtoti ir priimti adekvačius situacijai sprendimus yra aukščiausiais įverčiais vertinamos savybės, įgūdžiai bei gebėjimai, kuriais turėtų pasižymėti verslo aplinkos žmogus. Remiantis tiriamųjų vertinimu, nustatyta, kad verslumą aukštojoje mokykloje labiausiai skatintų organizuojamos praktikos verslo įmonėse, sudarytos galimybės bendrauti su patyrusiais verslininkais, seminarai, kurių metu būtų atliekamos praktinės užduotys bei dėstytojų praktinė patirtis. Tyrimu atskleista, kad mokymai, seminarai, konkursai verslui, finansinė/piniginė parama, jaunimo motyvavimas, dalijimasis sėkmės istorijomis, patirtimis su patyrusiais verslininkais bei informacijos apie verslumą sklaida yra vieni iš pagrindinių jaunimo nuosavo verslo kūrimo skatinimo būdų, o sunkumai, su kuriais susiduria jaunimas kuriant verslą, yra motyvacijos stoka, nepasitinkėjimas savimi, rizikos baimė, pasyvumas, idėjų, drąsos trūkumas, žinių ir įgūdžių stoka, prastas valstybės finansavimas, pradinio kapitalo nebuvimas, lėšų stygius, pavyzdžio, nuo ko pradėti, profesionalo patarimo jaunam žmogui nebuvimas.

 

STUDENTŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO(SI) GALIMYBĖS AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJOSE: TEORINIS IR PRAKTINIS ASPEKTAI

DEVELOPMENT OF STUDENT CREATIVITY: THEORETICAL AND PRACTICAL ASPECTS

KRISTINA SAMAŠONOK, RŪTA TILVYTIENĖ

Kūrybiškumas tampa sėkmės profesinėje veikloje garantu, padeda žmogui siekti karjeros, kurti naujoves, efektyviai spręsti gyvenime kylančias problemas, garantuoja didesnį lankstumą darbo rinkoje, leidžia greičiau prisitaikyti prie pokyčių ir sėkmingiau integruotis į darbo rinką, todėl asmens kūrybiškumo ugdymas sudarant kūrybos procesui tinkamas sąlygas ir parenkant bei taikant mokymo(si) metodus ir būdus, kurie žadintų ir padėtų palaikyti asmens susidomėjimą, smalsumą, skatintų norą tyrinėti bei įkvėptų jį ieškoti įvairių galimų sprendimų tampa vienas iš esminių ugdymo uždavinių organizuojant studijų procesą. Tyrimo tikslas – ištirti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų požiūrį vertinant studijų procese taikomus mokymo(si) metodus ir sukuriamą aplinką ugdant besimokančiųjų kūrybiškumą. Tyrime, taikant kiekybinį tyrimo metodą, buvo apklausti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Taikant statistinį tyrimo metodą, atlikta studijų procese taikomų mokymo(si) metodų ir sukuriamos mokymo(si) aplinkos vertinimo įverčių palyginamoji analizė vaikinų ir merginų grupėse. Taip pat ištirti ir lyties aspektu palyginti kūrybiškumo ugdymo(si) veiksmingumo studijų procese taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus bei sukuriant kūrybai palankią aplinką vertinimo rodikliai. Gauti rezutatai parodė, kad paskaita, užduočių sprendimas, seminaras ir savarankiškas darbas – tai mokymo(si) metodai, kuriuos dėstytojai, studentų požiūriu, dažniausiai taiko paskaitų metu. Nustatyti žemiausi įverčiai rodo, kad paskaitų metu rečiausiai taikomi tokie mokymo(si) metodai kaip nebaigti sakiniai, vaidmenų žaidimai, minčių žemėlapis, apskrito stalo diskusija, probleminis mokymas, refleksija. Kaip parodė tyrimo rezultatai, nors paskaitų metu dėstytojai skatina besimokančiuosius dalyvauti planuojant ir organizuojant įvairias veiklas, pasidalinti patirtimi ir problemų sprendimo būdais, o taip pat dažnai yra priimamos bei vertinamos įvairios studentų nuomonės, tačiau daugumos tiriamųjų požiūriu, studijų procese dažniausiai sudaroma tradicinė mokymosi aplinka. Gauti rezultatai parodė, kad kūrybiniai darbai, diskusija, projektas bei atvejo ir situacijų analizė yra aukščiausiais įverčiais vertinami mokymo(si) metodai, kurių taikymas paskaitų metu, tiriamųjų (nepriklausomai nuo lyties) požiūriu, labiausiai skatintų besimokančiųjų kūrybiškumą. Atlikta statistinė duomenų palyginamoji analizė parodė, kad merginos taikomus studijų procese pranešimo, pristatymo, vaidmenų žaidimų ir savarankiško darbo mokymo(si) metodus, kaip skatinančius studentų kūrybiškumą, įvertino reikšmingai aukštesniais įverčiais, negu tyrime dalyvavę vaikinai. Tuo tarpu nebaigti sakiniai, garso įrašų klausymas, o taip pat tradicinė paskaita, vaikinų ir merginų vertinimu, mažiausiai skatintų besimokančiųjų kūrybiškumą. Apklausos duomenys bendroje imtyje parodė, kad studijų procese kūrybiškai mąstančių studentų motyvavimas, nesėkmės atveju supratimo ir palaikymo suteikimas, asmens autonomijos gerbimas, įvairių nuomonių priėmimas ir vertinimas, neformalus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp dėstytojų ir studentų bei besimokantiesiems sudaromos galimybės laisvai  bandyti,  klysti  ir nebūti už tai išjuoktiems bei netradicinės aplinkos sukūrimas skatintų besimokančiųjų kūrybiškumo raišką. Tuo tarpu įprasta mokymosi aplinka, tiriamųjų požiūriu, mažiausiai skatintų studentų kūrybiškumo ugdymą(si). 

 

 

Naujienų kalendorius
2021 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Kov    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930